Europos Sąjungos ministrai šią savaitę patvirtino naujas sankcijas Iranui, siekdami padidinti spaudimą dėl žmogaus teisių pažeidimų ir Teherano paramos Rusijos pradėtam plataus masto karui prieš Ukrainą.

Pirmosios sankcijos Iranui ES lygiu buvo įvestos 2000-ųjų pabaigoje, atkartojant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priemones dėl Teherano branduolinės programos. Jos prasidėjo 2006 m., kai JT pareikalavo, kad Iranas sustabdytų urano sodrinimą ir su branduoline programa susijusią prekybą.

2011 m. buvo įvestos griežtesnės priemonės, reaguojant į tolesnius žmogaus teisių pažeidimus. Nuo tada sankcijos kasmet pratęsiamos; naujausias pratęsimas galioja iki 2026 m. balandžio.

Nepaisant šių ribojimų, prekyba tarp ES ir Irano visiškai nenutrūko.

Eurostato duomenimis, 2024 m. bendras prekių prekybos mastas tarp ES ir Irano siekė 4,6 mlrd. eurų. ES importas sudarė 850 mln. eurų, o eksportas – 3,7 mlrd. eurų. Taip susidarė maždaug 2,9 mlrd. eurų prekybos perteklius ES naudai.

Tęsėsi ir prekyba paslaugomis. Europos Komisijos duomenimis, 2023 m. abipusė prekyba paslaugomis sudarė 1,68 mlrd. eurų: ES importavo paslaugų už 800 mln. eurų, o eksportavo už 870 mln. eurų.

Irano dalis ES prekyboje

Bendrame ES prekybos su trečiosiomis šalimis kontekste Iranas nelaikomas svarbiu partneriu. 2024 m. į Iraną buvo išsiųsta tik apie 0,1 % visų ES prekių eksporto už ES ribų.

Iš Irano į ES importuojamų prekių dalis yra tokia maža, kad, lyginant su bendru importu iš trečiųjų šalių, ji suapvalinama iki 0 %.

2000-ųjų viduryje Irano dalis tiek ES eksporte, tiek importe siekė apie 1 % ar šiek tiek daugiau.

Šis nuosmukis atsispindi ir absoliučiose prekybos vertėse. 2004 m. ES ir Irano prekybos apimtis sudarė 19,5 mlrd. eurų, o 2011 m. buvo pasiektas daugiau kaip 27 mlrd. eurų pikas.

2024 m. bendra prekių prekyba jau buvo kritusi iki 4,56 mlrd. eurų, rodo naujausi Eurostato duomenys.

Po 2011 m. sankcijų įvedimo prekybos apimtys sumenko iki 6,1 mlrd. eurų 2013 m. Vėliau jos atsigavo ir 2017 m. pasiekė 20,7 mlrd. eurų. Šis atsigavimas daugiausia siejamas su 2015 m. branduoliniu susitarimu, vadinamu Bendru išsamiu veiksmų planu (angl. Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).

2019 m., atsinaujinus sankcijoms, prekyba vėl smarkiai susitraukė – iki 5,1 mlrd. eurų ir nuo tada išlieka panašiame lygyje.

2000-aisiais prekybos balansas dažniausiai buvo palankus Iranui. Tačiau nuo 2011 m. sugriežtintų sankcijų laikotarpio ES paprastai fiksuoja prekybos perteklių – eksportas į Iraną viršija importą iš jo.

Vokietija – trečdalis ES ir Irano prekybos

2024 m. Vokietija išliko didžiausia Irano prekybos partnerė Europos Sąjungoje. Maždaug trečdalis (32,6 %) visos ES prekybos su Iranu teko būtent Vokietijai.

Vokietija iš Irano importavo prekių už 212 mln. eurų, o eksportavo – už 1,27 mlrd. eurų.

Antroje vietoje pagal prekybos su Iranu apimtį ES viduje buvo Italija – jos dalis sudarė 15,6 %. Italijos importas iš Irano siekė 185 mln. eurų, eksportas – 528 mln. eurų.

Trečioje vietoje rikiavosi Nyderlandai, kuriems teko 13,3 % bendros ES ir Irano prekybos. Nyderlandai iš Irano importavo prekių už 62 mln. eurų, o eksportavo už 607 mln. eurų. Nors pagal bendrą prekybos apimtį ši šalis buvo trečia, pagal eksportą į Iraną ji užėmė antrą vietą ES.

Kitos ES valstybės, kurių prekybos su Iranu apimtys viršijo 200 mln. eurų, buvo Belgija, Ispanija, Prancūzija ir Bulgarija.

Nedaugelis ES valstybių iš Irano perka daugiau, negu jam parduoda, tačiau tokie skirtumai nėra ekonomiškai reikšmingi.

Tik Švedijoje ir Liuksemburge importas iš Irano šiek tiek viršijo eksportą į jį, prekybos balansas vos daugiau kaip 5 mln. eurų buvo Irano naudai.

Dažniausiai prekiaujamos prekių grupės

Prekyba su Iranu vyksta pagal bendrą ES importo režimą: Iranas nėra Pasaulio prekybos organizacijos narys ir tarp ES bei Irano nėra dvišalės prekybos sutarties.

Europos Komisijos duomenimis, didžiausią ES eksporto į Iraną dalį sudaro mašinos ir transporto įranga.

2024 m. šios kategorijos eksportas siekė 1,28 mlrd. eurų ir sudarė 34 % viso ES eksporto į Iraną. Didelę dalį sudarė ir chemijos produktai bei susijusios prekės – apie 1,13 mlrd. eurų, arba maždaug 31 %.

ES importas iš Irano yra sutelktas į kelias pagrindines kategorijas. Didžiausią dalį sudaro maisto produktai ir gyvi gyvūnai – apie 305 mln. eurų (37 % viso ES importo iš Irano).

Antra pagal dydį kategorija – pagal medžiagas išdirbtos pramonės prekės, kurių importas sudarė apie 180 mln. eurų (22 %). Chemijos produktai ir susijusios prekės sudarė maždaug 188 mln. eurų (23 %), o nevalgomi žaliaviniai produktai (išskyrus kurą) – apie 89 mln. eurų (11 %).