Žiema atveria galimybę stebėti daugybę įdomių ledo formų ir reiškinių: vadinamuosius „ledo tsunami“ – ant pakrančių susikaupusias ledo sangrūdas , šrėką upėse ar įspūdingai sustingusius krioklius. Pastaraisiais metais šaltis sukaustė net kai kuriuos didelius krioklius kalnuose, pavyzdžiui, Masyvo Snežniko apylinkėse ar garsųjį Siklavicos krioklį Tatrų regione.
Tačiau vienas rečiausių ir labiausiai akį traukiančių reiškinių yra ne įmantrios ledo formos, o… jo spalvos kaita. Būtent taip nutiko Lipno tvenkinyje, kai jo paviršių sukaustęs ledas netikėtai tapo žalias.
Lipno tvenkinys sukaustytas žaliu ledu
Lipno tvenkinys – didžiausias dirbtinis ežeras Čekijoje, esantis Lipno nad Vltavou miestelyje. Jis susiformavo pastačius užtvanką ilgiausioje šalies upėje – Vltavoje (Wełtawoje). Šis vandens telkinys itin mėgstamas poilsiautojų visus metus: vasarą čia populiarios vandens pramogos, o žiemą, kai vanduo užšąla, daugybę žmonių pritraukia čiuožinėjimas ant ledo.
Šį sezoną lankytojus nustebino ne pats ledas, o jo spalva – jis buvo aiškiai žalsvas. Reiškiniu susidomėjo mokslininkai, kurie paėmė ledo mėginius ir atliko detalius tyrimus. Paaiškėjo, kad žalią atspalvį sukėlė netikėtai didelis mikroskopinių organizmų – sinicijų – kiekis.
„Tai kelių veiksnių kombinacija. Paprasčiau tariant, sinicijos, kurios dideliais kiekiais buvo aptinkamos vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, išgyveno žiemą, o vėliau tiesiog užšalo lede“, – aiškino hidro-biologas Petras Znachoras iš Čekijos mokslų akademijos Biologijos centro.
Kokia bakterija nudažė ledą žaliai?
Mikroskopinė Lipno ledą nudažiusi organizmų analizė parodė, kad pagrindinis „kaltininkas“ – plačiai paplitusi melsvabakterė Woronichinia naegeliana. Ji dažnai aptinkama šiame tvenkinyje vasarą ir rudenį.
Pagrindinė sinicijų gausėjimo priežastis – perteklinis maistinių medžiagų, ypač fosforo, kiekis vandenyje. Fosforas į vandens telkinius dažniausiai patenka dėl žmogaus veiklos: žemės ūkio, buitinių nuotekų, trąšų naudojimo ir pan. Daugėjant maistinių medžiagų, vanduo eutrofikuojasi – intensyvėja dumblių ir melsvabakterių augimas.
„Žalias ledas Lipno tvenkinyje puikiai iliustruoja ilgalaikius pokyčius, kuriuos čia stebime dėl eutrofikacijos ir vykstančios klimato kaitos. Tai leidžia manyti, kad ateityje panašių staigmenų galime sulaukti vis dažniau“, – pabrėžė P. Znachoras.
Retas ir itin gerai ištirtas reiškinys
Įdomu tai, kad mokslinėje literatūroje iki šiol yra labai mažai aprašytų atvejų, kai ledas pažaliuoja dėl sinicijų. Daug dažniau minimos žydinčios vasaros vandens masės, o ne užšalęs ir nusidažęs ledas.
Dėl detalių mėginių tyrimų, fotodokumentacijos ir ilgalaikių stebėjimų Lipno tvenkinio žalias ledas jau laikomas geriausiai pasaulyje dokumentuotu šio reiškinio pavyzdžiu. Tai ne tik vizualiai įspūdingas vaizdas, bet ir svarbus signalas apie vandens telkinių būklę bei klimato kaitos ir eutrofikacijos poveikį ekosistemoms.
