NASA Ames tyrimų centre veikiantis naujasis superkompiuteris „Atena“ žymi kokybinį šuolį kosmoso tyrimuose, aeronautikoje ir duomenų analizėje. Milžiniška skaičiavimo galia ir pažangūs dirbtinio intelekto modeliai leis mokslininkams kurti itin sudėtingas skaitmenines simuliacijas ir apdoroti tokio masto duomenų kiekius, su kuriais žmogus vienas niekada nesusidorotų.
NASA Ames tyrimų centre įdiegtas „Atenos“ superkompiuteris pasiekia daugiau kaip 20 petaflopų skaičiavimo galią – tai yra per 20 kvadrilijonų operacijų per sekundę. Toks pajėgumas yra milžiniškas žingsnis į priekį, lyginant su ankstesniais šio centro superkompiuteriais „Aitken“ ir „Pleiades“.
„Atena“ sudaryta iš daugiau nei tūkstančio skaičiavimo mazgų, aprūpintų AMD EPYC procesoriais, ir turi 786 terabaitus operatyviosios atminties. Toks derinys leidžia analizuoti tokius duomenų rinkinius, kurių masto joks žmogus fiziškai nebūtų pajėgus apdoroti.
Skaitmeninės laboratorijos galia
NASA mokslinių duomenų direktorius Kevinas Murphy pabrėžia, kad „Atena“ bus ypač svarbi simuliuojant sudėtingus reiškinius, kurie anksčiau reikalaudavo metų tyrimų ir milijoninių biudžetų fiziniams bandymams. Dabar tai, kas anksčiau buvo įmanoma tik realiose laboratorijose ir su brangiais prototipais, galima atkurti skaitmeniniu būdu – nuo raketos starto iki turbulencijų Marso atmosferoje.
Tokių skaitmeninių dvynių kūrimas leidžia greičiau ir saugiau išbandyti įvairius scenarijus, optimizuoti konstrukcijas, numatyti rizikas ir sumažinti realių bandymų skaičių bei kainą.
Superkompiuteris ir dirbtinis intelektas
„Atena“ nėra tik įrankis aeronautikos ir kosminių sistemų inžinerijai. Ji veikia ir kaip pažangių dirbtinio intelekto modelių treniravimo centras, skirtas analizuoti petabaitus duomenų, gaunamų iš palydovų, zondų ir teleskopų.
Tokie DI modeliai, apmokyti „Atenoje“, galės: greičiau nei bet kada anksčiau aptikti anomalijas Žemės atmosferoje, prognozuoti Saulės audrų poveikį infrastruktūrai ir misijoms, ieškoti naujų astrofizikinių reiškinių milžiniškose observatorijų duomenų bazėse.
Hibridinis skaičiavimo modelis
Svarbus „Atenos“ diegimo aspektas – naujas NASA taikomas hibridinis skaičiavimo modelis, jungiantis fizinio superkompiuterio galią su komercinių duomenų debesų lankstumu.
Praktikoje tai reiškia, kad mokslininkai gali sklandžiai persijungti tarp lokalių, „Atenoje“ veikiančių simuliacijų ir išorinių debesijos aplinkų, atsižvelgdami į konkrečios misijos poreikius – duomenų apimtį, saugumo reikalavimus ar realaus laiko skaičiavimų būtinybę.
„Atena“ ir programa „Artemis“
„Atena“ turi tiesioginę reikšmę „Artemis“ programai, pagal kurią NASA rengia žmogaus sugrįžimą į Mėnulį. Kennedy kosminiame centre vyksta baigiamieji pasirengimai bandomajam „Artemis II“ skrydžiui su SLS raketa ir „Orion“ kapsule.
Šiame kontekste „Atena“ veikia kaip savotiškas „nematomas smegenų centras“, kuris skaitmeniškai modeliuoja beveik kiekvieną misijos elementą: nuo variklių uždegimo ir raketos aerodinamikos iki skrydžio trajektorijos bei galimų netikėtų situacijų skrydžio metu.
Toks požiūris ne tik didina saugumą ir patikimumą, bet ir leidžia kur kas efektyviau planuoti ateities misijas į Mėnulį, Marsą ir toliau už Saulės sistemos ribų.
