Lietuvos kelių būklę labiausiai blogina ne vien didėjantis sunkiasvorio transporto srautas, bet ir leistinų apkrovų viršijimas bei dėl ilgalaikio finansavimo trūkumo nuolat atidedami kelių remonto darbai.
Nors pagal normatyvus asfalto dangos viršutinis sluoksnis turėtų būti keičiamas kas 20 metų, Lietuvoje dėl nepakankamo finansavimo šis laikotarpis dažnai pailgėja iki 40 ar net 50 metų. „Via Lietuva“ apibendrina, kad dėl sunkiojo transporto gabenamo viršsvorio keliai dėvisi greičiau, praranda tvirtumą, o jų remontas tampa vis brangesnis. Viena iš priemonių, galinčių padėti suvaldyti situaciją, laikomas judančių sunkiųjų transporto priemonių svėrimas kelyje.
Akcija „Stop kelių gadinimui“ ir didesnė kontrolė
Susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė apie akcijos „STOP kelių gadinimui“ pradžią. Jos tikslas – sumažinti perkrauto sunkiasvorio transporto daromą žalą šalies keliams. Siekiant spręsti viršsvorio problemą, numatoma ženkliai plėsti transporto svėrimo vietų tinklą, didinti patikrinimų apimtis, o Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) skirti 10 kartų didesnį finansavimą kontrolės funkcijai vykdyti.
„Kelių būklė priklauso ne tik nuo to, kiek į juos investuojame, bet ir nuo to, kaip juos naudojame. Iki šiol buvo „gydoma“ ne priežastis, o kovojama tik su pasekmėmis, todėl imamės kitokių veiksmų. Startuojame su programa „Stop kelių gadinimui“, kuri užtikrins efektyvesnę sunkiojo transporto kontrolę keliuose. Ženkliai išplėsime svėrimo vietų tinklą – kasmet keliuose bus įrengiama po šešias dinamines svarstykles, o iki 2028 metų jų skaičius pasieks 18.
Kartu didinsime patikrinimų mastą ir dažnį, kontrolieriai dirbs ištisą parą, bus perkami nauji patikros automobiliai. Lietuvos transporto saugos administracijai skirsime 10 kartų didesnį finansavimą, kad kontrolė pradėtų tinkamai veikti ir Lietuvos keliai būtų apsaugoti“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Projektinis kelių ilgaamžiškumas ir reali apkrova
Kiekvienas kelias projektuojamas tam tikram apkrovų kiekiui ir eksploatacijos laikotarpiui. Projektinis laikotarpis valstybinės reikšmės automobilių keliams yra ne mažesnis kaip 20 metų, o greitkeliams ir automagistralėms – 30 metų. Tačiau realybėje keliai dažnai patiria gerokai didesnį krūvį, nei buvo numatyta projektuojant. Nors teisės aktai aiškiai nustato, kokio svorio krovininiai automobiliai gali važiuoti Lietuvos keliais, šių reikalavimų ne visada laikomasi.
Lietuvoje keliais gali važiuoti standartinės krovininės transporto priemonės, kurių svoris su kroviniu yra iki 40 tonų. Varančiosios ašies apkrova negali viršyti 11,5 tonos, o kitų ašių apkrova – ne daugiau kaip 10 tonų.
Viršsvorio žala: kelių dangos ardymas ir eismo saugumas
„Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas pabrėžia, kad transporto priemonės, viršijančios leistiną svorį arba turinčios netolygiai paskirstytą apkrovą, daro itin didelę žalą keliams.
„Tokie sunkvežimiai pažeidėjai daro didelę neigiamą įtaką keliams, ypač sparčiai ardo krašto ir rajoninius kelius, kurie dažnai nėra pritaikyti intensyviam sunkiojo transporto eismui. Asfalto dangose atsiranda provėžos ir bangos, ypač vasarą, kai asfalto danga įkaista iki 60 laipsnių temperatūros, susiformuoja išdaužos ir duobės, įtrūkimai, pradeda byrėti dangos kraštai. Tai ne tik gadina infrastruktūrą, bet ir kelia didelį pavojų eismo saugumui“, – teigia M. Lukošiūnas.
Kelių specialistų skaičiavimai rodo, kad net ir nedidelis krovininio transporto viršsvoris gali padaryti labai didelę žalą. Vos keliomis tonomis viršyta ašies apkrova gali kelio dangą pažeisti kelis kartus labiau, nei leidžia normos. Kitaip tariant, viena per sunkiai pakrauta transporto priemonė gali padaryti tiek žalos, kiek šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių.
Mokesčiai ir „e-tolling“: mokesčiai už realią žalą
„VILNIUS TECH“ Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas, Kelių katedros profesorius dr. Donatas Čygas pastebi, kad dabartiniai kelių mokesčiai jau artėja prie tų, kurie labiau atitiktų realią keliams daromą žalą. Vis dėlto, jo teigimu, labai svarbu, kad Lietuva kuo greičiau pereitų prie elektroninės kelių rinkliavos („e-tolling“), kai mokesčiai būtų mokami už nuvažiuotą atstumą, o ne už kelyje praleistą laiką, kaip dabar naudojant elektronines vinjetes.
„Krovininio transporto bendrosios masės ir ašių apkrovos kontrolė yra labai svarbi, nes padeda užtikrinti eismo saugumą, apsaugoti kelių infrastruktūrą, skatinti sąžiningą vežėjų konkurenciją ir prisidėti prie geresnės aplinkos apsaugos“, – teigia prof. dr. Donatas Čygas.
Augančios kelių priežiūros ir remonto išlaidos galiausiai paliečia visus – valstybę, verslą ir gyventojus. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leistų ne tik taisyti pasekmes, bet ir užkirsti kelią žalai atsirasti.
Statinis ir judantis svėrimas: pasaulio ir Lietuvos praktika
Pasaulinėje praktikoje transporto priemonių perkrovoms nustatyti taikomos trys pagrindinės technologijos: statinis, judančių transporto priemonių ir mišrus svėrimas. Lietuvoje iki šiol pažeidėjų kontrolei ir baudimui naudojama tik statinė svėrimo technologija. Ją taiko Lietuvos transporto saugos administracija, kuri dėl ribotų išteklių 2017–2024 metais vidutiniškai galėjo pasverti tik apie 3 transporto priemones per darbo dieną.
Vienas iš sprendimų keliamai žalai valdyti – judančių transporto priemonių svėrimas. Kai kurių Europos Sąjungos šalių ir JAV pavyzdžiai rodo, kad ši technologija gali būti sėkmingai naudojama tiek nustatant eisme dalyvaujančių krovininių transporto priemonių ašių ar bendros masės apkrovas, tiek pažeidėjams bausti.
Lietuvoje ši technologija iki šiol taikoma tik epizodiškai – įrengti vos trys judančių transporto priemonių svėrimo postai, skirti statistiniams duomenims rinkti, o ne nuolatinei kontrolei.
Judančių transporto priemonių svėrimo postai Lietuvoje
Mūsų šalyje judančių transporto priemonių svėrimas vykdomas specialiuose daugiafunkcinių pažeidimų kontrolės postuose, įrengtuose šiuose valstybinės reikšmės keliuose: A1 kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda (80,8 km), A5 kelias Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (92,8 km), A6 kelias Kaunas–Zarasai–Daugpilis (26,4 km).
2019–2024 metų laikotarpiu šiuose postuose surinktų svėrimo duomenų analizė parodė, kad buvo pasverta daugiau kaip 92 mln. transporto priemonių, iš kurių 21,7 proc. sudarė krovininės transporto priemonės.
Taip pat nustatyta, kad 2024 metais apie 25 proc. krovininių transporto priemonių pažeidė leistinas bendrosios masės ar ašių apkrovas. Kai kuriais atvejais maksimalus leistinas svoris viršijamas net du kartus.
Atsakingos institucijos ragina vežėjus laikytis nustatytų svorio reikalavimų ir atsakingai naudotis kelių infrastruktūra. „Via Lietuva“ pabrėžia, kad būtina investuoti ne tik į naujų kelių tiesimą, bet ir į savalaikį esamų kelių atnaujinimą bei pažangias kontrolės priemones. Tik taip galima sustabdyti kelių nykimą ir užtikrinti saugią, patikimą susisiekimo sistemą visiems.
