Neseniai žurnale „JAMA Internal Medicine“ publikuotame tyrime buvo nagrinėjami mirtingumo rodikliai per ekstremalaus karščio dienas Ontarijo slaugos namuose, lyginant įstaigas, kuriose gyventojų kambariuose įrengti oro kondicionieriai (toliau – „AC“), ir įstaigas, kuriose jų nėra. Dėmesys sutelktas į institucinės ilgalaikės priežiūros įstaigas.
Vyresnio amžiaus žmonės yra gerokai jautresni karščio bangoms nei jaunimas. Karščio sukeltų mirčių tarp senjorų 2023 m. pasiekė beprecedentį lygį – nuo 9-ojo dešimtmečio jos pasauliniu mastu išaugo net 167 %. Šį pažeidžiamumą lemia keli veiksniai: ribotas judrumas, senstantis organizmas prasčiau reguliuoja kūno temperatūrą, dažnai vartojami vaistai veikia atsaką į karštį, o socialinė izoliacija dar labiau padidina riziką.
Kitame tyrime užfiksuotas pasaulinis ekstremalaus karščio intensyvėjimas. Pavyzdžiui, karščio bangų skaičius JAV nuo 9-ojo dešimtmečio beveik padvigubėjo, o tai žada niūrią ateitį senyvo amžiaus žmonėms. Nors oro kondicionieriai patikimai mažina karščio sukeltų sveikatos sutrikimų riziką, daugiau kaip 35 mln. amerikiečių jų namuose neturi.
Atsižvelgiant į didelę sveikatos žalą per ekstremalų karštį, iki šiol nedaug tyrimų vertino „AC“ svarbą slaugos namuose, kuriuose dauguma gyventojų turi ribotas judėjimo galimybes, serga keliomis lėtinėmis ligomis, vartoja daugybę vaistų ir dažnai turi kognityvinių sutrikimų.
Teisinis reguliavimas taip pat atskleidžia dideles spragas. JAV federaliniai reikalavimai numato, kad po 1990 m. spalio 1 d. sertifikuoti slaugos namai turi palaikyti tam tikrą patalpų temperatūrų intervalą, tačiau tiesiogiai nereikalaujama privalomų oro kondicionierių, o beveik pusė įstaigų buvo sertifikuotos iki šios datos. Iki 2020 m. panaši situacija buvo ir Ontarijuje: daugiau kaip pusėje iš daugiau nei 600 provincijos slaugos namų, kuriuose gyveno per 76 tūkst. gyventojų, nebuvo oro kondicionierių gyventojų kambariuose.
Prieš priimant privalomus reikalavimus, slaugos namams be „AC“ buvo nurodyta įrengti atskiras vėdinamas, atvėsintas zonas, tačiau nebūtinai užtikrinti klimato kontrolę pačiuose kambariuose. Po „COVID‑19“ pandemijos Ontarijas 2020 m. liepą paskelbė reikalavimą užtikrinti oro kondicionavimą visuose gyventojų kambariuose. Jis įsigaliojo 2022 m. birželį, o iki 2023 m. gegužės jam jau buvo įvykę apie 99,5 % įstaigų. Bendra įgyvendinimo kaina siekė apie 200 mln. Kanados dolerių.
Karščio sukeltos mirtys slaugos namuose su ir be oro kondicionierių
Tyrimu siekta išsiaiškinti, ar „AC“ įrengimas slaugos namuose susijęs su mažesniu mirtingumu per ekstremalaus karščio dienas. Todėl buvo lyginti mirtingumo rodikliai karščio bangų metu įstaigose su kambarių „AC“ ir be jo.
Taikyta atvejo–krosoverio analizė, apėmusi 615 Ontarijo slaugos namų laikotarpį nuo 2010 iki 2023 m. šiltuoju sezonu (birželis–rugsėjis). Buvo vertinama gyventojų mirties rizika per ekstremalaus karščio dienas, atsižvelgiant į tai, ar konkrečioje įstaigoje įrengtas oro kondicionavimas gyventojų kambariuose.
Ekstremalaus karščio dienomis buvo laikomos tos, kurių karščio indeksas pasiekdavo ar viršydavo 90-ąjį procentilį kiekvienos įstaigos geografinėje vietoje. Temperatūros ir drėgmės duomenys gauti iš Šiaurės Amerikos žemės duomenų asimiliavimo sistemos.
Analizei atrinkti visi Ontarijo slaugos namų gyventojai, mirę birželio–rugsėjo mėnesiais 2010–2023 m. Pasirinktas savikontrolės dizainas leido eliminuoti nekintamus klaidinančius veiksnius, tokius kaip lytis, rasė ar gyvenamoji vieta, nes jie išliko tokie patys tiek mirties dieną, tiek per kontrolinę dieną, nustatytą 14 dienų anksčiau.
Gyventojams, mirusiems per 14 dienų nuo hospitalizacijos, atvejo diena laikyta priėmimo į ligoninę data; mirtis, įvykusi praėjus 14 ar daugiau dienų po hospitalizacijos, iš analizės buvo pašalinta. Atrinkti gyventojai turėjo gyventi toje pačioje įstaigoje ne mažiau kaip 28 dienas iš eilės iki mirties.
Buvo vertinamas karščio bangų poveikis mirtingumui su „AC“ ir be jo, skaičiuojant tris laiko vėlavimo (lag) periodus, atsispindinčius tiek ūmų, tiek uždelstą karščio poveikį: lag 0–1 (mirties diena ir 1 diena iki jos), lag 0–3 ir lag 0–6.
Oro kondicionierių įrengimas siejamas su mažesniu mirtingumu per karščio bangas
Iš viso buvo išanalizuotos 73 578 slaugos namų gyventojų mirtys Ontarije, įvykusios birželio–rugsėjo mėnesiais 2010–2023 m. Maždaug 68 % šių gyventojų buvo 85 metų ir vyresni, 65 % sudarė moterys, apie 70 % gyveno su demencija. Tarp jų – 40 255 mirtys įvyko įstaigose su oro kondicionieriais, o 33 323 – įstaigose be jų. Gyventojų charakteristikos abiem įstaigų grupėms buvo panašios.
2020 m. liepą, kai Ontarijas paskelbė privalomą „AC“ reikalavimą, 55 % slaugos namų dar neturėjo oro kondicionavimo. Įstaigos be „AC“ dažniau buvo pelno siekiančios, senesnės, mažesnės ir labiau perpildytos nei tos, kuriose kondicionieriai jau veikė. Jos taip pat dažniau buvo įsikūrusios didesnių pajamų bendruomenėse.
Tyrimo laikotarpiu slaugos namuose vidutiniškai užfiksuota po 14 ekstremalaus karščio dienų per metus; tomis dienomis karščio indeksas vidutiniškai siekė 34,2 °C, palyginti su 26,2 °C visomis vasaros dienomis.
Ekstremalus karštis statistiškai reikšmingai padidino mirties riziką slaugos namuose be „AC“, tačiau analogiško efekto įstaigose su „AC“ nenustatyta. Maždaug 13,8 % gyventojų mirčių įvyko per ekstremalaus karščio dienas slaugos namuose be oro kondicionierių, palyginti su 12,1 % tokiose pat dienose įstaigose su „AC“. Ši sąsaja buvo stipriausia per pirmąsias tris dienas po karščio poveikio.
Oro kondicionierių apsauginis poveikis paprastai buvo panašus daugumoje gyventojų pogrupių: tarp jaunesnių nei 80 ir vyresnių nei 90 metų asmenų, tarp vyrų, sergančių širdies ligomis, taip pat tiek mažesnių, tiek didesnių pajamų teritorijose gyvenančių žmonių. Vis dėlto dalies pogrupių įverčiai buvo mažiau tikslūs ir statistiškai nereikšmingi.
Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad Ontarijo „AC“ reikalavimas per 2020–2023 m. laikotarpį galėjo būti susijęs su maždaug 33 išvengtomis gyventojų mirčių per ekstremalaus karščio dienas, t. y. vidutiniškai po 10 mirčių per metus. Modeliuojant scenarijų, jog toks reikalavimas būtų galiojęs jau nuo 2010 m., apskaičiuota, kad per dešimtmetį buvo galima išvengti apie 131 mirties, vidutiniškai po 13 kasmet, darant prielaidą, kad karščio ekspozicijos ir įstaigų charakteristikos būtų buvusios panašios.
Išvados ir politikos pasekmės
Tyrimas aiškiai parodė, kad oro kondicionavimas susijęs su mažesniu mirtingumu slaugos namuose ekstremalaus karščio metu, nors visiškai karščio keliamo pavojaus jis neišsklaido. Įstaigos be „AC“ tokiomis dienomis fiksavo didesnį mirčių skaičių, o Ontarijo privalomas reikalavimas, tikėtina, kasmet padėjo išvengti apie 10 mirčių.
Globaliai stiprėjant karščio bangoms, šios išvados turi skubias pasekmes sveikatos politikai. Privalomi oro kondicionavimo reikalavimai turėtų būti taikomi ne tik slaugos namams, bet ir visoms institucinės priežiūros įstaigoms, kuriose gyvena ypač pažeidžiamos grupės – globos ir pagalbinių gyvenimo namams, grupiniams namams, kalėjimams, psichiatrijos ligoninėms ir pan., kartu suvokiant, kad tyrimo duomenys konkrečiai susiję su institucinės globos aplinka.
Karščiu tampant vis dažnesniu ir intensyvesniu vasarų palydovu, pažeidžiamų gyventojų apsauga institucinėse įstaigose tampa ne tik visuomenės sveikatos prioritetu, bet ir esminiu rodikliu, kaip visuomenė rūpinasi labiausiai rizikos grupėms priklausančiais savo nariais.
