Pagerinamas kraujo pritekėjimas į smegenis, atveriant susiaurėjusią kaklo arteriją, gali nepadėti pagerinti pacientų pažintinių gebėjimų. Tai rodo preliminarūs vėlyvieji moksliniai duomenys, pristatyti „American Stroke Association“ Tarptautinėje insulto konferencijoje 2026 m. Šis susitikimas, vykęs vasario 4–6 d. Naujajame Orleane, yra vienas svarbiausių renginių pasaulyje insulto ir smegenų sveikatos mokslininkams bei klinicistams.
„Nesvarbu, ar pacientams atliekama karotidinė endarterektomija (procedūra, kai pašalinamos miego arterijoje susikaupusios apnašos), ar įdedamas stentas – lanksti metalinė atrama, praplečianti susiaurėjusią arterijos dalį, ar taikomas tik vaistų ir gyvenimo būdo korekcijų derinys be intervencinės procedūros, nereikėtų tikėtis, kad po tokio gydymo pažintinės funkcijos pagerės. – Ronaldas M. Lazaras, Ph.D., FAHA, tyrimo pagrindinis autorius, neurologijos ir neurobiologijos profesorius, Alabamos universiteto Birmingame „McKnight“ smegenų instituto direktorius
Karotidinė stenozė – tai miego arterijų kakle susiaurėjimas, dažniausiai dėl aterosklerozinių plokštelių susikaupimo. Standartinis gydymas paprastai apima intensyvią medikamentinę terapiją: aspirinas trombų susidarymo profilaktikai, vaistai padidėjusiam kraujospūdžiui ar cholesterolio kiekiui mažinti, taip pat gyvenimo būdo keitimus – rūkymo atsisakymą, svorio korekciją, fizinio aktyvumo didinimą ir sveiką mitybą. Esant daugiau kaip 70 % miego arterijos spindžio susiaurėjimui, dažnai rekomenduojama atlikti karotidinę endarterektomiją arba stentavimą.
CREST-2 (angl. „Carotid Revascularization and Medical Management for Asymptomatic Carotid Stenosis“) tyrimas lygino insulto dažnį tarp pacientų, atsitiktinės atrankos būdu paskirtų į tris grupes: vien tik intensyvi medikamentinė terapija; intensyvi medikamentinė terapija kartu su karotidine endarterektomija; intensyvi terapija kartu su stentavimu.
Beveik visi ankstesni tyrimai rodė ryšį tarp karotidinės stenozės ir prastesnių rezultatų atliekant pažintinių funkcijų testus. CREST-2 pakompis, vadinamoji „kognityvinė šerdis“, buvo skirtas įvertinti pažintinę būklę prieš gydymą ir kasmet iki ketverių metų po jo. Tai pirmasis didelės apimties tyrimas apie karotidinę stenozę, kuriame pažintinės funkcijos buvo numatytos kaip vienas pagrindinių rezultatų atsitiktinių imčių, kontroliuojamo tyrimo plane.
„Smegenims nuolat reikia kraujo, kad deguonis galėtų pasiekti nervines ląsteles. Kai kraujagyslės nesugeba atgabenti pakankamo kraujo kiekio, smegenys negauna pakankamai deguonies, neuronai negali tinkamai funkcionuoti ir tai sutrikdo normalų smegenų darbą. Dažnai tai pasireiškia pakitusiais pažintiniais gebėjimais – dėmesio, informacijos apdorojimo greičio, sprendimų priėmimo funkcijų pokyčiais“, – teigė Lazaras.
Lazaro ir bendraautorių rezultatai 2021 m. buvo paskelbti „American Stroke Association“ recenzuojamame mokslo žurnale „Stroke“, leidžiamame „American Heart Association“ padalinio. Tuometinis tyrimas parodė, kad prieš pradedant gydymą dėl karotidinės stenozės 786 pacientai, turėję sunkią (>70 % spindžio) tačiau simptomų nesukėlusią miego arterijos stenozę ir įtraukti į CREST-2 tyrimą, pasižymėjo prastesniais pažintinių funkcijų testų rezultatais, ypač atminties srityje, lyginant su atskiro populiacinio tyrimo dalyviais, atitinkančiais panašias demografines ir širdies bei kraujagyslių rizikos charakteristikas.
„2021 m. analizė rodė, kad revascularizacija gali pagerinti pažintines funkcijas“, – sakė Lazaras, kuris yra kognityvinės pakompės pagrindinis tyrėjas ir bendras CREST-2 projekto tyrėjas.
Tačiau, vidutiniškai po 2,8 metų stebėsenos, CREST-2 pakompis parodė, kad ilgainiui mąstymo ir atminties funkcijos nesiskyrė tarp tų dalyvių, kuriems buvo atkurta kraujotaka (stentuojant ar atliekant operaciją), ir tų, kurie buvo gydomi vien intensyvia medikamentine terapija. „Net tarp dalyvių, kurių pradiniai pažintinių funkcijų rezultatai buvo prasčiausi ir iš kurių tikėtasi daugiausia naudos, nebuvo užfiksuota skirtumų tarp gydymo grupių“, – pažymėjo Lazaras.
Cognitive funkcijų blogėjimas buvo aiškiai nustatytas tiems dalyviams, kurie patyrė insultą tyrimo eigoje. Tai patvirtino, kad naudoti pažintinių funkcijų testai buvo pakankamai jautrūs ir galėjo atspindėti realius smegenų bei neurologinės būklės pokyčius.
Šie rezultatai gali pakeisti tai, kaip sveikatos priežiūros specialistai aiškina pacientams stentavimo ar operacinio gydymo susiaurėjusioms miego arterijoms naudą. „Medikai nebegali tvirtinti, kad karotidinės stenozės gydymas pagerins pažintines funkcijas. Vis dėlto blogėjanti kognityvinė būklė laikui bėgant gali būti ženklas, kad gydymą reikia pervertinti ir galbūt koreguoti“, – sakė Lazaras.
Tyrimas negalėjo tiksliai nustatyti, ar sumažėjusi kraujotaka į smegenis yra vienintelė ar svarbiausia pažintinių funkcijų blogėjimo priežastis esant karotidinės arterijos ligai. „Tam tikros užsikimšimo savybės gali lemti, kad į smegenis nukeliauja smulkių dalelių. Ilgainiui jos gali turėti įtakos smegenų funkcijoms. Tai sritis, kurią planuojame tirti tolesniuose darbuose“, – teigė Lazaras.
Prie papildomų tyrimo apribojimų priskiriama tai, kad visi kognityviniai testai buvo atliekami telefonu. Dėl to nebuvo galimybės įvertinti dalyvių vizualinio–erdvinio suvokimo ir pilno vykdomųjų funkcijų spektro, įskaitant sprendimų priėmimą. Be to, į pakompį buvo įtraukti tik angliškai kalbantys pacientai, todėl rezultatai gali būti nevisiškai pritaikomi kitoms populiacijoms.
„CREST-2 rezultatai nepateikia įrodymų, kad karotidinė revascularizacija pagerina pažintines funkcijas pacientams, turintiems reikšmingą karotidinę stenozę, nors nauda insulto rizikos mažinimui yra aiški“, – sakė Mitchellas Elkindas, M.D., M.S., FAHA, FAAN, „American Heart Association“ Smegenų sveikatos ir insulto mokslo vadovas bei buvęs šios organizacijos prezidentas (2020–2021 m.). „Su amžiumi susijęs kognityvinių funkcijų blogėjimas yra sudėtinga problema; vien didžiųjų kraujagyslių kraujotakos atstatymas gali būti nepakankamas, nes egzistuoja daugybė kitų kelių, vedančių į pažintinių funkcijų silpnėjimą – pavyzdžiui, uždegimas, neurodegeneracija ar smulkiųjų smegenų kraujagyslių liga. Reikia daugiau tyrimų, kaip sulėtinti kognityvinių funkcijų blogėjimą ir sumažinti demencijos riziką, todėl „American Heart Association“ ir toliau remia tokių bei kitų sričių studijas.“
