Bene per pusę amžiaus po Antarktidos ledu slėptos avarijos pėdsakai vėl priminė apie dramatišką istoriją, susijusią su Argentinos karinėmis oro pajėgomis. Bulgarų poliarinė ekspedicija aptiko naujų seniai sudužusio lėktuvo nuolaužų, o šis radinys ne tik papildo katastrofos tyrimų mozaiką, bet ir tampa simboliniu tiltu tarp dviejų tolimų šalių – Argentinos ir Bulgarijos – bendradarbiavimo Antarktidoje.
Bulgarų poliarininkai vėl aptiko beveik prieš pusę amžiaus Antarktidoje įvykusios aviacijos katastrofos pėdsakų. Išsilaipinę Bernardo kyšulyje Livingstono saloje, tyrėjai rado naujų 1976 metais sudužusio Argentinos karinių oro pajėgų lėktuvo nuolaužų.
Apie radinį pranešė Bulgarijos mokslinių tyrimų laivo „Šventieji Kirilas ir Metodijus“ antrasis rango kapitonas Radko Mujievskis. Pasak jo, fragmentai buvo identifikuoti apžiūrėjus vietovę dronu. Metalines dalis pirmasis pastebėjo fizikas Olegas Vasiljevas, po to jos buvo atgabentos į laivo bortą.
Tai jau antras kartas, kai Bulgarijos Antarkties ekspedicija aptinka šio lėktuvo liekanas. Pirmieji fragmentai buvo rasti 2024 metų pradžioje Fols Bėjaus ir Bernardo kyšulio rajone. Žinoma, kad orlaivis vykdė žvalgybinius skrydžius – vertino sąlygas moksliniams tyrimams ir jūrų navigacijai, kai įvyko katastrofa.
Laive buvo surengta ceremonija žuvusių Argentinos karinių jūrų ir oro pajėgų karininkų atminimui. Argentinos laivyno atstovas leitenantas Agustinas Vieira da Kosta padėkojo Bulgarijos komandai už surastus ir iškeltus fragmentus. Rastos detalės bus nugabentos į Mar del Platos karinio jūrų laivyno bazę.
„Mokslinių tyrimų laivas „Šventieji Kirilas ir Metodijus“ (NIK 421) iš Varno uosto į Antarktidą išplaukė lapkričio 7 dieną ir, po mėnesį trukusio Atlanto vandenyno kirtimo, 2025 metų gruodžio 13 dieną pasiekė Mar del Platą. Laivas ir toliau remia Bulgarijos misijas Antarktidoje, įskaitant operacijas Bulgarijos Antarkties bazėje Šv. Klimento Ochriediečio vardu Livingstono saloje“, – rašoma pranešime.
Primintina, kad po trijų mylių storio Antarktidos ledo sluoksniu slypi reljefas, apie kurį mokslas iki šiol turėjo tik apytikslių žinių. Dabar, pasitelkus naują kartografavimo metodą, tyrėjai sukūrė iki šiol detaliausią žemyno „po ledu“ skaitmeninį žemėlapį ir jau aptiko dešimtis tūkstančių anksčiau nežinomų struktūrų.
