Europos Sąjunga rengiasi reikšmingam partnerystės su Turkija atnaujinimui, tai vyksta atgyjančių derybų dėl taikos Ukrainoje fone. Briuselis vis labiau vertina Ankarą kaip pagrindinę saugumo garantę Juodosios jūros regione ir galimą taikdarę, nepaisant kritikos Turkijos prezidento Redžepo Tajipo Erdogano demokratijos standartams.
Po ilgo laikotarpio, kai Turkija ES institucijose dažniau buvo suvokiama kaip problema, požiūris ima keistis. Atsinaujinančių taikos derybų dėl Ukrainos kontekste potencialus Turkijos vaidmuo formuojant pokarinę Europos saugumo architektūrą – ypač kaip taikdarei ir pagrindinei tarpininkei Juodosios jūros regione – suteikia šaliai strateginio ES partnerio statusą.
Tuo pat metu Europos institucijos išlieka atsargios: nerimą kelia demokratinių normų silpnėjimas ir opozicijos persekiojimas Erdogano valdymo laikotarpiu.
Stiprinti dialogą siekiama ir konkrečiais žingsniais – vasario 6 d. į Turkiją vyksta už plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos.
„Turkija bus mums labai svarbi partnerė“
„Taika Ukrainoje pakeis realijas Europoje, ypač Juodosios jūros regione. Turkija mums bus labai svarbi partnerė. Pasirengimas taikai ir stabilumui Europoje reiškia pasirengimą tvirtai partnerystei su Turkija“, – rašytiniame komentare prieš kelionę pabrėžė Marta Kos.
Vis dėlto ES ir Turkijos santykiai jau kurį laiką blogėja – daugiausia dėl stiprėjančių autoritarinių tendencijų Erdogano valdymo metais ir spaudimo opoziciniams politikams. Nors Turkija oficialiai yra ES narystės kandidatė, derybos dėl įstojimo faktiškai įšaldytos nuo 2018 metų.
M. Kos primena, kad pastarųjų metų ES plėtros ataskaitose aiškiai fiksuotas Turkijos nutolimas nuo europinių standartų, ypač teisinės valstybės ir demokratijos srityse. „Žinau, kad Turkija turi labai senas demokratines tradicijas ir stiprią pilietinę visuomenę. Būtent tai reikia stiprinti, jei norime atkurti pasitikėjimą tarp ES ir Turkijos“, – teigia ji.
Simbolinis žingsnis Turkijos ir ES suartėjimo link
Viešnagės Ankaroje metu Marta Kos dalyvaus simboliniame žingsnyje, turinčiame parodyti politinį suartėjimą – bus pasirašoma Europos investicijų banko (EIB) ir Turkijos sutartis dėl 200 mln. eurų paskolos atsinaujinančiajai energetikai plėtoti. EIB naują finansavimą Turkijai buvo sustabdęs 2019 m., kilus ginčams dėl energijos išteklių žvalgymo netoli Kipro.
Be to, penktadienį Europos Komisija pristatys studiją apie „tarpregioninio sujungiamumo darbotvarkės stiprinimą“ su Turkija, Vidurio Europa ir Pietų Kaukazu. Dokumente numatomos būtinos investicijos transporto, prekybos, energetikos ir skaitmeniniams koridoriams plėtoti palei Transkaspijos koridorių, jungiantį Kiniją, Vidurinę Aziją, Pietų Kaukazą ir Juodąją jūrą.
Tačiau šie žingsniai kol kas išlieka labiau deklaratyvūs ir neatitinka visų Ankaros lūkesčių. Turkija atkakliai reikalauja modernizuoti dar 1995 m. sudarytą muitų sąjungos susitarimą su ES.
Strateginis Turkijos tikslas – įstojimas į ES
Pasikeitus pasaulio geopolitiniam ir prekybos kontekstui, taip pat atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo pradėtą politikos kursą, Europa ir Turkija vėl gali suartėti.
„Pasaulis keičiasi, istorija įgauna pagreitį. Turkijos ir ES santykiai taip pat turi prisitaikyti. Šiuos santykius galima sustiprinti remiantis abipusiais interesais. Tikimės, kad šią filosofiją paversime labai konkrečiais sprendimais. Strateginis Turkijos tikslas išlieka narystė Europos Sąjungoje – būtent tai turi būti mūsų santykių kelrodė žvaigždė“, – pabrėžė Turkijos ambasadorė ES Yaprak Balkan.
Grįžimas prie aktyvių derybų dėl Turkijos narystės ES šiuo metu oficialiai nesvarstomas. Tačiau, pasak M. Kos, „turime pažvelgti į savo santykius su Turkija nauju žvilgsniu“.
„Mano vizito į Ankarą tikslas – atkurti pasitikėjimą ir rasti būdų, kaip mūsų ekonominius ryšius padaryti naudingesnius abiem pusėms“, – aiškina ji.
Primintina, kad praėjusių metų lapkritį Turkija pareiškė esanti pasirengusi siųsti savo karius į tarptautines taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, kad būtų užtikrintos saugumo garantijos po karo pabaigos. Toks žingsnis būtų įmanomas tik įvedus paliaubas ir aiškiai apibrėžus misijos mandatą bei ribas.
2026 m. sausį Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pareiškė, kad karo Ukrainoje užbaigimui nepakaks paprasto susitarimo tarp Kijevo ir Maskvos – reikalingas visos Europos saugumo architektūros peržiūrėjimas.
Jis pabrėžė, jog taika turi apimti nuolatinį situacijos stebėjimą, Ukrainos atgrasymo stiprinimą ir mechanizmus, leidžiančius greitai reaguoti į bet kokius susitarimo pažeidimus. Fidanas taip pat akcentavo Turkijos pasirengimą garantuoti saugumą Juodojoje jūroje, kartu kritikuodamas JAV dėl, jo nuomone, silpstančio lyderystės vaidmens regione.
