Portugalijoje vykstant antrajam prezidento rinkimų turui, daugiau kaip 22 procentai iš 11 milijonų balso teisę turinčių rinkėjų iki sekmadienio vidurdienio jau buvo atidavę savo balsą, nepaisydami itin prastų oro sąlygų. Apie tai pranešė Nacionalinė rinkimų komisija.
Pirmąjį rinkimų turą sausio 18 dieną laimėjęs centro kairės kandidatas António José Seguro dabar susitinka su kraštutinių dešiniųjų partijos „Chega“ lyderiu André Ventura. Tai – pirmasis Portugalijos prezidento rinkimų antrasis turas per pastaruosius keturis dešimtmečius. Nors mėnesio pradžioje atliktos apklausos rodė, kad Seguro yra aiškus favoritas, pastarąsias dvi savaites siautėjusios stiprios audros, smogusios visai Pirėnų pusiasalio daliai, sukūrė nemažai abejonių dėl prognozuoto lengvo jo pranašumo.
Mažas rinkėjų aktyvumas gali būti palankus Venturai, kurio partijos „Chega“ rėmėjai pastaruosiuose rinkimuose pasirodė itin disciplinuoti ir patikimi balsuotojai. Sparčiai auganti ultranacionalistinė politinė jėga, iš pradžių turėjusi tik vieną deputatą parlamente, per maždaug septynerius metus tapo pagrindine opozicine partija šalyje. Jos populiarumą didina aštri, dažnai radikali retorika prieš romų bendruomenę, imigrantus ir politinį elitą.
Audrų ir potvynių padariniai
Per papildomą žalą atnešusius užtropinius ciklonus Kristin, Leonardo ir Marta žuvo mažiausiai 14 žmonių. Šios audros sukėlė smarkių potvynių – nuo pietinėje šalies dalyje esančio Alkoučimo miestelio iki šiaurinio Porto miesto, kur pakilęs Douro upės vanduo užliejo istorinius Ribeiros kvartalo rajonus. Galingi vėjo gūsiai nutraukė elektros tiekimą daugiau kaip 100 tūkstančių namų ūkių visoje šalyje, o Portugalijos jūros ir atmosferos institutas visoms pajūrio savivaldybėms paskelbė geltoną įspėjamąjį pavojų.
Blogas oras ir trikdžiai viešajame transporte apsunkina rinkėjų galimybes pasiekti balsavimo apylinkes. Dėl klimato sąlygų laikinai sustabdytas traukinių eismas Koimbros miesto priemiesčio geležinkelių tinkle, o geležinkelio linija, jungianti Lisaboną su pajūrio miestais, tokiais kaip Eštorilas ir Kaškaišas, veikia pagal sutrumpintą grafiką.
Atidėti ar neatidėti rinkimus?
Ventura šią savaitę paragino atidėti antrąjį rinkimų turą, argumentuodamas, kad šalis „nėra pajėgi surengti rinkimų tokiomis sąlygomis“ ir esą „niekas dabar neturi galvos balsavimui“. Jo teigimu, ekstremalios oro sąlygos verčia valdžią perkelti balsavimą bent savaitei.
Galiausiai buvo nuspręsta, kad rinkimai visoje šalyje nebus atidedami. Vis dėlto 19 ypač smarkiai nukentėjusių savivaldybių, kuriose registruota 31 862 rinkėjai, leista perkelti balsavimo datą viena savaite. Visose kitose savivaldybėse balsavimo apylinkės sekmadienį atsidarė įprastu laiku. Išeinantis prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa ir Nacionalinė rinkimų komisija pabrėžė, kad visuotinis rinkimų atidėjimas prieštarautų galiojantiems rinkimų įstatymams.
Centro kairės kandidatas Seguro penktadienį pareiškė manantis, kad Ventura siekia sąmoningai įnešti sumaišties dėl rinkimų statuso. Anot jo, „Venturai labai naudinga skatinti rinkėjų apatiją ir demobilizaciją“ – kuo mažesnis aktyvumas, tuo geresnės kraštutinių dešiniųjų lyderio galimybės.
Šeštadienio vakarą per televiziją kreipęsis į tautą prezidentas Rebelo de Sousa dar kartą patvirtino, kad rinkimai vyks, kaip numatyta, ir paragino piliečius „įveikti šią nelaimę“ bei ateiti balsuoti. Jis palygino dabartinę situaciją su sąlygomis 2021-aisiais, kai prezidento rinkimai vyko pačiame Covid-19 pandemijos įkarštyje, ir akcentavo: „Balsuoti reiškia laisvę, balsuoti reiškia demokratiją, balsuoti reiškia Portugaliją.“
Lemiamas balsavimas pusiau prezidentinėje respublikoje
Portugalija yra pusiau prezidentinė respublika, kurioje prezidentas yra valstybės vadovas. Jis skiria ministrą pirmininką, turi teisę paleisti parlamentą ir inicijuoti naujus rinkimus.
Be to, prezidentas gali vetuoti įstatymus, ratifikuoti tarptautines sutartis, skirti kai kuriuos svarbių valstybės ir teisminių institucijų narius, taip pat suteikti malonę nuteistiesiems. Eisdamas vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, jis daro reikšmingą įtaką šalies karinėms misijoms ir kariuomenės dislokavimui.
Nors Ventura pirmajame ture pasirodė pakankamai stipriai, daugelio politologų vertinimu, jo galimybės tapti prezidentu išlieka ribotos. Manoma, kad vidutinių pažiūrų rinkėjai iš kairės ir dešinės spektrų bus linkę susivienyti ir balsuoti už jo varžovą, kad užkirstų kelią kraštutinių dešiniųjų atėjimui į aukščiausią valstybės postą. Pats Ventura yra leidęs suprasti, kad šie prezidento rinkimai jam pirmiausia yra priemonė išmatuoti savo ir partijos populiarumą prieš galimą kandidatavimą į ministro pirmininko pareigas ateityje.
Lisabonos universiteto Socialinių mokslų instituto politologas António Costa Pinto teigia, jog, jei Ventura netikėtai laimėtų, tai reikšmingai supurtytų visą šalies politinę sistemą.
„Mažai tikėtinu, bet įmanomu atveju, jei Ventura vis dėlto taptų prezidentu, beveik neabejotina, kad jis pasinaudotų šia pozicija siekdamas bet kokia kaina atiduoti vyriausybės vairą savo partijai“, – sako Costa Pinto. Jo nuomone, kraštutinių dešiniųjų lyderio išrinkimas valstybės vadovu „keltų rimtą grėsmę Portugalijos demokratinių institucijų funkcionavimui“.
