Rusijoje vystomos gyvų gyvūnų smegenų implantais valdomų „biodronų“ technologijos kelia rimtą nerimą Vakarų ekspertams. Nors šių projektų autoriai tvirtina siekiantys tik civilinių tikslų, specialistai įspėja, kad tokie sprendimai gali būti panaudoti biologiniams išpuoliams ir pavojingų ligų platinimui giliai priešo užnugaryje.
Už šios neuromoduliacijos technologijos stovi technologijų startuolis „Neiry Group“. Įmonė kuria sprendimus, leidžiančius paversti balandžius „biodronais“ ir naudoti gyvus biologinius nešiklius situacijose, kuriose įprasti mechaniniai dronai susiduria su nuotolio, svorio ar kitais techniniais apribojimais.
Pasak „Neiry“, paukščių smegenyse implantuojami elektrodai, o ant jų nugaros montuojamas skrydžio valdymo blokas su saulės baterija. Ant krūtinės pritvirtinama kamera. Teigiama, kad taip galima nuotoliniu būdu valdyti paukščio skrydį tiek rankiniu režimu, tiek pagal iš anksto suprogramuotus maršrutus.
Tokie „biodronai“, pasak kūrėjų, turi esminių pranašumų prieš metalinius dronus su propeleriais: jie atsparesni, gali įveikti didesnius atstumus ir laisviau judėti riboto patekimo zonose, kur techniniai įrenginiai lengviau pastebimi ir blokuojami.
Eksperimentai neapsiribojo vien balandžiais. Bandymai taip pat atlikti su karvėmis ir žiurkėmis, o tai kelia papildomų baimių dėl šios technologijos plėtros masto ir galimo pritaikymo kitoms rūšims.
„Neiry“ generalinis direktorius Aleksejus Panovas pabrėžia, kad „biodronai“ galėtų būti naudojami infrastruktūros ar aplinkos apžiūrai, paieškos ir gelbėjimo operacijoms, stebėjimui bei monitoringui.
„Neiry“ tikina neplanuojanti technologijos naudoti kariniams tikslams. Anot įmonės, dedamos visos pastangos, kad „biodronai“ būtų taikomi išimtinai civilinėje srityje, be jokio paslėpto ar antrinio karinio pritaikymo.
Kodėl Vakarų ekspertai sunerimo?
Nepaisant oficialių pareiškimų, projektas sukėlė didelį nerimą tarp Vakarų analitikų ir biologinio saugumo ekspertų.
Situaciją dar labiau komplikavo Rusijos antikarinių medijų tyrimas, kuriame teigiama, kad reikšminga dalis beveik 10 mln. svarų sterlingų vertės „Neiry“ finansavimo galėjo atkeliauti iš su Kremliumi susijusių šaltinių.
Rusija jau yra naudojusi gyvūnus kariniams tikslams – pavyzdžiui, Juodojoje jūroje buvo dislokuoti dresuoti delfinai, skirti karinių jūrų objektų apsaugai. Tuo pat metu „Neiry“ bendradarbiauja su įmone „NeuroFarming“, kuria karvėms skirtus implantus, turinčius įtakoti pieno produkciją, ir dalyvavo projekte, kurio metu į kosmosą buvo išsiųstos neuromodifikuotos žiurkės.
Džordžtauno universiteto garbės neurologijos profesorius Džeimsas Džordanas mano, kad galimybė tiksliai valdyti paukščių maršrutą gali iš esmės pakeisti būsimų karų pobūdį. Jo teigimu, paukščiai teoriškai galėtų būti tyčia užkrečiami virusais ar kitomis ligomis ir nukreipiami į priešo teritoriją.
„Tokie biodronai gali būti panaudoti kaip biocheminio ginklo nešėjai, skirti ligoms platinti giliai priešo užnugaryje“, – įspėja profesorius.
Šios technologijos plėtra vyksta kontekste, kai po JAV ir Rusijos branduolinio susitarimo galiojimo pabaigos pasaulyje tvyro itin didelė įtampa ir daugėja perspėjimų dėl galimos eskalacijos.
„Paukščių armija“: ambicingi, bet kontroversiški planai
Panovas pabrėžia, kad įmonės planai gerokai peržengia balandžių panaudojimo ribas ir apima idėją sukurti savotišką „paukščių armiją“ civiliniams uždaviniams.
Anot jo, dabartinis sprendimas veikia su balandžiais, tačiau bet kuris paukštis teoriškai galėtų tapti nešėju. Didesniems kroviniams planuojama naudoti varnų genties paukščius, pakrančių objektams stebėti – žuvėdras, o dideliems jūrų plotams – albatrosus.
Tuo pat metu neuromoduliacijos ir smegenų implantų taikymas gyvūnams kelia aštrias etines diskusijas dar net nepradėjus rimtai svarstyti karinės šių technologijų dimensijos.
Duko universiteto teisės profesorė ir bioetikė Nita Farahanis pabrėžia, kad neurosąsajos, skirtos bet kokiai gyvūnų rūšiai kontroliuoti, iš esmės dehumanizuoja (deanimalizuoja) gyvas būtybes:
„Kai naudojame neuroninius implantus tam, kad kontroliuotume ir tiesiogine to žodžio prasme tampytume už virvučių bet kurią rūšį, tai kelia pasibjaurėjimą. Neturėtume jų pavergti ir naudoti taip, tarsi tai būtų daiktai ar produktai, o ne gyvi organizmai.“
Technologiniai fiasko fone – pavojingos ambicijos
Praėjusių metų lapkritį Rusijoje pristatytas pirmasis rusiškas žmogaus pavidalo robotas su dirbtiniu intelektu „Aidol“ tapo technologiniu fiasko simboliu. Demonstracijos metu robotas, lydimas motyvacinės muzikos iš filmo „Rocky“, žengė kelis nedrąsius žingsnius, suklupo ir nuvirto nuo scenos, tiesiogine prasme subyrėdamas į dalis. Kūrėjai skubiai uždengė sugadintą robotą juodu audeklu, mėgindami nuslėpti gedimo mastą.
Vis dėlto šis incidentas nemažina nuogąstavimų dėl kitų Krymliaus remiamų technologinių iniciatyvų – ypač tų, kurios susijusios su gyvų organizmų valdymu ir galimu jų panaudojimu kaip naujos kartos ginklų nešėjų.
