Jungtinių Valstijų sprendimas atnaujinti aukšto lygio karinius pokalbius su Rusija žymi naują etapą tiek JAV ir Rusijos santykiuose, tiek platesniame saugumo kontekste. Tai vyksta pasibaigus paskutinei branduolinių ginklų kontrolės sutarčiai ir tęsiantis bandymams rasti kelią į taiką Ukrainoje. Žemiau pateikiamas išsamus šio sprendimo kontekstas ir galimos pasekmės.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė atnaujinti aukšto lygio karinius ryšius su Rusija, kurie buvo įšaldyti 2021 metų pabaigoje. Šis žingsnis sutapo su galiojimo pabaiga svarbiausios branduolinio nusiginklavimo sutarties New START ir sustiprėjusiomis taikos iniciatyvomis dėl karo Ukrainoje.
Pasak JAV pareigūnų, Vašingtonas ir Maskva susitarė atnaujinti karinį dialogą aukščiausiu lygiu, kuris buvo sustabdytas prieš pat Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metais. Šis sprendimas vertinamas kaip dar vienas Trumpo administracijos siekis sukurti labiau prognozuojamus santykius su Rusija branduolinio saugumo kontekste.
Vienas iš JAV pareigūnų pabrėžė, kad karinio dialogo atkūrimas yra šalutinis dabartinių pastangų nutraukti karą Ukrainoje rezultatas. Tą pačią dieną baigė galioti New START sutartis, reguliavusi JAV ir Rusijos turimų strateginių branduolinių ginklų kiekį ir tipus. Reaguodamas į tai, Trumpas paragino sudaryti „naują, geresnę ir modernizuotą“ sutartį, kuri galiotų ilgesnį laiką.
Ryšys su derybomis dėl karo Ukrainoje
Šie sprendimai sutapo su naujausiu bandymų užbaigti jau ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje etapu. Pasak JAV pareigūno, atnaujinti kariniai kontaktai tarp Vašingtono ir Maskvos yra tiesiogiai susiję su taikos derybomis, kurios kol kas nedavė lemiamų rezultatų, galinčių sustabdyti kovos veiksmus.
Nors realios pažangos dar nepasiekta, pastarieji JAV ir Rusijos kontaktai atvėrė kelią tolimesniam dialogui. Kremlius kol kas susilaiko nuo oficialių komentarų dėl karinių derybų atnaujinimo, o Rusijos ambasada Vašingtone neatsakė į žurnalistų klausimus.
New START sutarties pabaiga ir pozicijos Vašingtone bei Maskvoje
Šiuo metu nei JAV, nei Rusija nėra patvirtinusios, kad toliau savanoriškai laikytųsi New START nuostatų, nors sutartis jau nebegalioja. Tai patvirtino Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Leavitt.
Tuo tarpu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „viskas priklausys nuo tolesnės įvykių raidos“, ir pabrėžė, jog Rusija išlaikys „atsakingą požiūrį į strateginį stabilumą branduolinių ginklų srityje, pirmiausia vadovaudamasi nacionaliniais interesais“.
Priminta, kad Vašingtonas nutraukė karinio dialogo formatą su Rusija 2021 metų pabaigoje, kai Maskva telkė dideles karines pajėgas prie Ukrainos sienų. Po to dvišaliai santykiai smarkiai pablogėjo: JAV ir Europos sąjungininkai pradėjo tiekti Ukrainai modernią ginkluotę, o Rusija atsakė agresyvia branduoline retorika ir masiniais tolimaisiais smūgiais į Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Grįžimo prie reguliaraus dialogo tikslai ir pasekmės
Reguliaraus dialogo atkūrimas suteikia Maskvai galimybę su Vašingtonu aptarti platesnius saugumo klausimus, neapsiribojant vien karu Ukrainoje. Tačiau toks žingsnis gali kelti papildomą susierzinimą tarp Europos lyderių, kurie skeptiškai vertina Trumpo požiūrį į santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Karnegio tarptautinio taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslo darbuotojas Michaelas Kofmanas pažymi, kad Maskvai toks formatas gali būti naudingas. Pasak jo, Rusija „nėra palankioje padėtyje konkuruoti strateginių branduolinių pajėgų srityje dėl ekonominių ir gynybos pramonės apribojimų“, kilusių po daugelį metų trunkančios karo kampanijos prieš Ukrainą.
JAV kariuomenės atstovai informavo, kad atnaujintam dialogui vadovaus JAV Europoje dislokuotų pajėgų vadas generolas Alexusas G. Grinkewichas kartu su Rusijos karinėmis vadovybėmis. Pagrindinis šių kontaktų tikslas – „didesnis skaidrumas ir deeskalacija“.
Nauja branduolinės kontrolės vakuumo era
Vasario 5 dieną baigė galioti New START – paskutinė JAV ir Rusijos sutartis dėl strateginių branduolinių arsenalo ribojimų. Tai pirmas kartas nuo 9-ojo dešimtmečio, kai šios dvi valstybės, valdančios apie 86 % pasaulio branduolinio ginklo, lieka be formalios strateginių atsargų kontrolės sistemos.
Karo Ukrainoje fone ir stiprėjant Kinijos galybei ekspertai įspėja apie naujų ginklavimosi varžybų grėsmę. Nebelikus inspekcijų ir aiškių apribojimų, tiek Vašingtonas, tiek Maskva teoriškai galėtų sparčiai didinti dislokuotų branduolinių užtaisų skaičių, ruošdamiesi blogiausiems saugumo scenarijams.
Šiame kontekste JAV ir Rusijos karinių pokalbių atnaujinimas gali tapti vienu iš nedaugelio kanalų, galinčių sumažinti eskalacijos riziką ir suteikti galimybę grįžti prie naujo strateginio stabilumo modelio, jei politinė valia tam ateityje atsiras.
