Artėjant 2026 m. žiemos olimpinėms žaidynėms Italijoje, šalies viešojo saugumo tarnybos susiduria su rimtu iššūkiu. Kelios koordinuotos diversijos prieš geležinkelių infrastruktūrą iš dalies sutrikdė traukinių eismą ir atskleidė, kokie pažeidžiami gali būti pagrindiniai transporto mazgai didelių tarptautinių renginių metu.
Italijos geležinkelių tinklą iš dalies paralyžiavo koordinuota diversijų serija. Tyrėjai užfiksavo tris atskirus pažeidimų atvejus linijose, jungiančiose svarbiausius šalies transporto mazgus.
Per trumpą laiką buvo suduoti smūgiai skirtingiems geležinkelių infrastruktūros elementams – nuo bėgių iki elektros tiekimo įrangos. Tai sukėlė vėlavimus, sutrikdė traukinių eismą ir privertė valdžią skubiai stiprinti saugumo priemones.
Sprogmenys ant bėgių ir padegta pastotė
Pavojingiausias incidentas užfiksuotas įprastoje Bolonijos–Paduvos linijoje. Ten ant vieno iš geležinkelio iešmų buvo rastas ir laiku neutralizuotas savadarbis sprogstamasis įtaisas. Laimei, jis nespėjo sprogti, tačiau pats faktas parodė, kad diversantai siekė padaryti ne tik materialinę žalą, bet ir sukelti realią grėsmę saugumui.
To paties maršruto greitojo eismo atkarpoje nusikaltėliai perkirpo elektros kabelius techniniame šulinyje. Dėl to buvo sutrikdytas traukinių judėjimas ir reikėjo skubiai atlikti remonto darbus.
Kitas incidentas įvyko Bolonijos–Ankonos linijoje, netoli Pesaros. Čia užsidegė elektros pastotė. Tyrėjų nuomone, gaisras nebuvo atsitiktinis – vis labiau stiprėja versija, kad tai buvo tyčinis padegimas, susijęs su kitais tą pačią dieną užfiksuotais sabotažo aktais.
Teisėsauga neatmeta, kad šios atakos yra demonstratyvi akcija, panaši į tą, kuri buvo surengta Prancūzijoje per 2024 m. olimpiadą. Tuomet koordinuoti padegimai paralyžiavo greitųjų TGV traukinių eismą. Italijos tyrėjai įžvelgia akivaizdžių panašumų ir kalba apie galimą radikalių anarchistinių grupių „parašą“.
Protestai Milane ir sustiprintas saugumas
Padėtį šalyje dar labiau įkaitina plačiai išplitę protestai. Milane vyksta masinės demonstracijos su šūkiais „No Ice“ ir „Utopiadi“. Aktyvistai kritikuoja olimpiados komercializaciją ir galimą neigiamą poveikį aplinkai.
Protestuotojai užėmė buvusią sporto areną „Palasharp“ ir pavertė ją savotišku pasipriešinimo štabu. Joje rengiami susirinkimai, diskusijos ir akcijų planavimas, pabrėžiant pasipriešinimą dideliems, brangiems ir, jų manymu, gamtą žalojantiems sporto renginiams.
Valdžia, reaguodama į tiek diversijas, tiek augančią įtampą visuomenėje, mobilizavo daugiau kaip 6000 teisėsaugos pareigūnų viešajai tvarkai užtikrinti. Sustiprinta apsauga taikoma ne tik sporto objektams, bet ir geležinkelio stotims, mazgams, depams bei kitai kritinei infrastruktūrai.
Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi pabrėžė, kad situacija yra kontroliuojama, tačiau saugumo tarnybos dirba maksimalaus pasirengimo režimu. Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią naujiems išpuoliams prieš infrastruktūrą, kurie galėtų sutrikdyti žaidynių eigą ar kelti grėsmę žmonių gyvybei.
Kibernetinės grėsmės ir tarptautinis bendradarbiavimas
Prasidėjus olimpinėms žaidynėms, Italijos ir tarptautinės specialiosios tarnybos dirba sustiprintu režimu ne tik fizinio, bet ir skaitmeninio saugumo srityje. Jų užduotis – atremti kibernetines atakas, užkirsti kelią informaciniams išpuoliams ir dezinformacijai, kuria mėginama diskredituoti ar sutrikdyti renginį.
Italijos ir JAV specialiosios tarnybos glaudžiai bendradarbiauja, kad apsaugotų olimpinių objektų, bilietų sistemų, transporto bei energetikos tinklų informacines sistemas. Analizuojami galimi grėsmės scenarijai – nuo įsilaužimų į valdymo sistemas iki masinių dezinformacijos kampanijų socialiniuose tinkluose.
Sabotažo atakos prieš geležinkelius, vykstant protestams ir tvyrant įtampai dėl saugumo, tapo rimtu išbandymu Italijos institucijoms. Nors oficialiai skelbiama, kad padėtis valdoma, akivaizdu, jog artimiausios žaidynių dienos pareikalaus maksimalios visų saugumo grandžių įtampos ir pasirengimo greitai reaguoti į bet kokias grėsmes.
