Tarpžvaigždiniai objektai, kertantys mūsų Saulės sistemą, suteikia unikalią galimybę mokslininkams pažvelgti į kitų žvaigždžių sistemų „statybinę medžiagą“. Naujiausi stebėjimai parodė, kad paslaptinga kometa 3I/ATLAS, keliaujanti iš tarpžvaigždinės erdvės, elgiasi visiškai netikėtai – ji keičia formą, jos ledas garuoja nevienodai, o švytėjimas tampa vis intensyvesnis.
Keliaudamas per Saulės sistemą tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS patyrė keistų pokyčių, susijusių su jo forma ir iš jo sudarančio ledo skleidžiama spinduliuote.
Remiantis nauja duomenų analize, atlikta pagal praėjusių metų rugpjūtį ir gruodį kosminio teleskopo SPHEREx atliktus stebėjimus ir paskelbta mokslo publikacijų preliminariame serveryje, mokslininkai atskleidė netikėtus šios kometos savitumus.
SPHEREx teleskopas gali „matyti“ 102 infraraudonojo spektro spalvomis, todėl tyrėjai sugebėjo detaliai atsekti, kaip pasiskirstęs ir kaip spinduliuoja ledas, iš kurio sudaryta 3I/ATLAS kometa.
Šis ledas sudarytas iš įvairių molekulių, įskaitant vandenį, azoto junginius, anglies dioksidą ir anglies monoksidą.
Nuotraukose matyti, kad bendra šių skirtingų medžiagų sklaida yra gana sferinė – jos sudaro apvalų švytintį apvalkalą aplink kometos branduolį. Tačiau angliavandenilių pasiskirstymas pasirodė esąs ne toks apvalus – labiau suplokštėjęs.
Didžiausias asimetriškumas užfiksuotas stebint dulkių pasiskirstymą. Būtent dulkės formuoja vadinamąjį antiuodegį – retą papildomą kometos uodegą, susidarančią, kai į kosmosą išmetamos didelės ir sunkios dulkių dalelės. Dėl savo masės jos juda kitaip nei smulkesnės dalelės ir dujos, todėl antiuodegis nukrypsta ne taip, kaip pagrindinė uodega.
Mokslininkai pažymi, kad gruodžio mėnesio duomenų analizė dar nėra baigta, tačiau jau dabar aišku, jog kometa kelionės per Saulės sistemą metu pastebimai pakito. Šie pokyčiai padeda geriau suprasti, kaip tarpžvaigždiniai objektai reaguoja į artimą žvaigždės aplinką po milžiniškai ilgo buvimo šaltoje tarpžvaigždinėje erdvėje.
2025 metų spalio 29 dieną tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS priartėjo prie Saulės labiausiai per visą savo apsilankymą mūsų sistemoje. Ji buvo maždaug 203 milijonų kilometrų atstumu nuo žvaigždės – tai apie 36 % didesnis atstumas nei tarp Žemės ir Saulės.
Toks priartėjimas tarpžvaigždiniam objektui, kuris, kaip manoma, nebuvo priartėjęs prie jokios žvaigždės milijonus ar net milijardus metų, yra itin intensyvus. Šiluma smarkiai sustiprino kometos ledo sublimaciją – ledo virtimą dujomis, apeinant skystą būseną.
Dėl šio proceso aplink 3I/ATLAS susiformavo ryški dujinė sfera, sudaryta iš įvairių molekulių. Ši dujų ir dulkių aplinka kartu su neįprastu medžiagos pasiskirstymu ir antiuodegiu leidžia mokslininkams geriau suprasti tarpžvaigždinės materijos savybes.
Anksčiau buvo nustatyta, kad paslaptingas tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS išvystė savotišką „pulsaciją“ – periodinius ryškumo pokyčius, dėl kurių kometa švyti vis intensyviau. Manoma, kad šiuos pokyčius gali lemti netolygus ledo garavimas, besikeičiantis kometos sukimosi ritmas arba sudėtinga jos branduolio forma.
