Baltarusija ilgina ir plečia savo karinius mokymus bei kovinės parengties tikrinimą, o tai kelia nerimą Ukrainai ir jos sąjungininkams.
Minskas ne tik aktyviau treniruoja kariuomenę ir rezervą, bet ir gilina karinį bendradarbiavimą su Rusija, stiprina infrastruktūrą prie sienos su Ukraina bei leidžia naudoti savo teritoriją raketų kompleksams ir dronų atakų koordinavimui. Visa tai verčia Kyjivą laikyti šiaurinę sieną padidinto budrumo režime.
Baltarusijos kariuomenės kovinės parengties patikra
Autoritariškai valdantis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė ilgalaikę kariuomenės kovinės parengties patikrą, kuri, pasak jo, truks mažiausiai iki 2026 m. pavasario. Šios kampanijos tikslas – įvertinti, ar Baltarusijos ginkluotosios pajėgos atitinka režimo keliamus reikalavimus ir ar jos pasirengusios galimiems kariniams scenarijams regione.
Per patikrą baltarusių kariai dalyvauja plataus masto pratybose, kuriose intensyviai naudojami bepiločiai orlaiviai ir radioelektroninės kovos priemonės. Taip pat treniruojamasi ginti karinius objektus, diegiamos naujos technologijos ir įranga, siekiant sustiprinti šalies gynybinį potencialą.
Lukašenka nurodė, kad dabartiniai mokymai tęsis bent iki pavasario, o į juos, be reguliariosios kariuomenės, plačiai įtraukiami ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų rezervistai. Tai rodo, kad Minskas ruošia ne tik profesionalius karius, bet ir mobilizacinį rezervą ilgesniam laikotarpiui.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lukašenka nuosekliai palaikė Vladimirą Putiną. Nors Rusija vėliau sumažino savo tiesioginę karinių pajėgų dislokaciją Baltarusijos teritorijoje, pats Lukašenka patikino Kremlių, kad Rusijos kariuomenė ir toliau gali naudotis Baltarusija kaip „placdarmu rusų pajėgoms“.
Zelenskio įspėjimai dėl Baltarusijos vaidmens kare
Atsižvelgdama į Baltarusijos veiksmus, Ukrainos politinė vadovybė ir kariuomenė nuolat stebi situacijos raidą šioje šalyje. Viešėdamas Lietuvoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Baltarusija išlieka ekonomiškai, prekybiškai ir energetiškai priklausoma nuo Rusijos, todėl, anot jo, padėtis Baltarusijoje tapo „dar pavojingesnė“.
Zelenskio teigimu, Rusijos reaktyvinių kamikadzė dronų „Shahed“ operatoriai veikia prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos. Iš ten užtikrinamos smūgių ryšių grandinės ir taikinių nustatymas. Be to, Rusija naudoja Baltarusiją kaip platformą šantažuoti Europą ir pasaulį raketiniu kompleksu „Oriešnik“. Baltarusijos pramonė dirba Rusijos karo reikmėms, o baltarusiški prekybiniai ryšiai leidžia Kremliui apeiti sankcijas ir įsigyti komponentus, reikalingus ginklų gamybai bei grėsmių kūrimui visai Europai.
Rusijos karinės įtakos plėtimas Baltarusijoje
Vasario 5 d. Karo studijų institutas (ISW) paskelbė vertinimą, kad Maskva siekia padidinti savo karinį buvimą Baltarusijoje ir dar labiau integruoti ją į Rusijai palankias struktūras. Pasak analitikų, Baltarusijos gamintojai ir toliau prisideda prie Rusijos karo pastangų, apeidami tarptautines sankcijas ir pirkdami detales Kinijos Liaudies Respublikoje bei Šiaurės Korėjoje.
Tokiu būdu Baltarusijos ir Rusijos gynybos pramonė gauna reikalingas dalis karinei produkcijai, o tai leidžia Kremliui tęsti agresiją prieš Ukrainą ir ruoštis tolimesniam karo eskalavimui.
Baltarusijos veiksmai pasienyje ir Ukrainos reakcija
Paraleliai kovinės parengties pratyboms Baltarusijos valstybinė žiniasklaida skelbia apie planus reikšmingai padidinti finansavimą valstybės sienos apsaugai, ypač pasienyje su Ukraina. Planuojama pastatyti penkias naujas pasienio užkardas ties Baltarusijos–Ukrainos siena.
Be to, dalis lėšų numatoma koviniam ir lauko parengimui stiprinti bei pasienio tarnybų reagavimo lygiui kelti. Netoli Ukrainos sienos Baltarusijoje statomas ir naujas karinis poligonas, kuriame, tikėtina, vyks platesnio masto mokymai ir pratybos su kovine technika.
Per visą karo laikotarpį Lukašenka ne kartą tvirtino, kad nesiųs baltarusių karių kovoti į Ukrainą ir kad tai nėra išorinio spaudimo rezultatas. Tačiau naujo poligono statyba ir papildomų pasienio postų įrengimas šalia Ukrainos, vykstant intensyviems kariniams mokymams, privertė Ukrainos valdžią ir ginkluotąsias pajėgas perjungti šiaurinę sieną į padidinto budrumo režimą.
Prie sienos tvyro neapibrėžtumo atmosfera. Nepriklausomai nuo tolimesnės įvykių raidos, Ukraina, tikėtina, imsis visų būtinų priemonių šiaurinei sienai apsaugoti galimos atakos atveju. Kyjivas ir jo sąjungininkai atidžiai stebi situaciją Baltarusijoje, laukdami kitų Minsko ir Maskvos žingsnių.
Zelenskis apie Baltarusijos įtraukimą į karą
Vasario 7 d. bendraudamas su žurnalistais Zelenskis perspėjo, kad Rusija bando visapusiškai įtraukti Baltarusiją į karą, dislokuodama šios šalies teritorijoje raketinį kompleksą „Oriešnik“. Prezidento nuomone, tai – kur kas rimtesnė grėsmė nei techninė pagalba ar dronams naudojamos antenos, su kuriomis Ukraina jau išmoko kovoti.
„Mūsų signalas Baltarusijai – jus gali įtraukti į šį karą, ir rusai būtent to siekia“, – pabrėžė Zelenskis.
Jis išreiškė viltį, kad Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir kiti baltarusių atstovai aktyviai aiškins europiečiams ir kitoms valstybėms, jog Baltarusijos Respublika stumiama į didelio masto karą Rusijos interesams tenkinti.
Pasak Zelenskio, Ukraina darys viską, kad „Oriešnik“ nebūtų panaudotas prieš jos teritoriją, nes tiesioginis Baltarusijos armijos įsitraukimas į karą taptų didžiule tragedija tiek ukrainiečiams, tiek patiems baltarusiams.
ISW: Rusija ruošia naują puolimą prieš Ukrainą
ISW analitikai praneša, kad Rusija planuoja didelio masto puolimą 2026 m. vasarą. Maskva, pasak jų, rengiasi smūgiams pietų ir rytų kryptimis – įskaitant Slovjanską, Kramatorską ir Zaporižią.
Ekspertai teigia, kad Kremlius remiasi strateginiais rezervais, tačiau susiduria su rimtu išteklių trūkumu ir dideliais gyvosios jėgos bei technikos nuostoliais. Tai kelia klausimų dėl tokio puolimo sėkmės perspektyvų. Nors ruošiamasi aktyvesnei atakų bangai jau balandžio pabaigoje, šiuo metu Rusijos pajėgos fronto linijoje rodo taktinę stagnaciją ir neturi pakankamai galimybių giluminiams proveržiams.
Rusijos tikslas – paversti Ukrainą „antra Baltarusija“
Kitame ISW vertinime nurodoma, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar kartą iškėlė ultimatyvius reikalavimus dėl tariamo Ukrainos „neutraliteto“. Iš tiesų tai reikštų Ukrainos paverčiamą valstybe–tarpininke, visiškai priklausoma nuo Kremliaus politinės valios.
Tokie reikalavimai rodo Rusijos siekį įtvirtinti Kyjive prorusišką valdžią ir paversti Ukrainą panašia į dabartinę Baltarusiją – de facto aneksuota teritorija, esama po Maskvos politine ir karine kontrole.
Primintina, kad dar sausio viduryje Lukašenka buvo įsakęs atlikti staigią, kelių etapų masto Baltarusijos kariuomenės kovinės parengties patikrą. Ji vyko jam asmeniškai prižiūrint ir apėmė kovos su dronais mokymus bei technikos parengimą, ištraukiant ją iš ilgalaikio saugojimo sandėlių. Tokie veiksmai grindžiami Rusijos karo prieš Ukrainą patirtimi, kurią Minskas akivaizdžiai studijuoja ir perkelia į savo karinio planavimo schemas.
