Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimai pastaruoju metu vis dažniau lydimi atvirų grasinimų ir bandymų pateisinti Maskvos agresyvią politiką. Naujausioje kalboje jis vėl kaltino Vakarus esą keliant grėsmę Rusijos saugumui, skundėsi sankcijomis ir grasino platesniu kariniu atsaku Europai, jei santykiai dar labiau paaštrėtų.
Pasak Lavrovo, Rusija esą yra „priversta patikimai užtikrinti savo saugumą“ dėl tariamų grėsmių, kylančių iš Europos valstybių pusės. Jo teigimu, Vakarai prieš Rusiją „paleido globalų karą“ ir „karštligiškai bando bausti“ šalis, kurios išlaiko partnerystę su Maskva.
Ministras tvirtino, kad Rusija neva neleisianti Ukrainos teritorijoje dislokuoti jokių ginklų rūšių, kurios, kaip jis aiškino, „keltų grėsmę Rusijos saugumo interesams“. Tokiu būdu Maskva mėgina pateisinti nuolatinį spaudimą Ukrainai ir agresyvią karinę politiką regione.
Lavrovas taip pat griežtai sukritikavo Jungtinių Valstijų sankcijų politiką. Ribojimus Rusijos naftos bendrovėms jis pavadino „nesąžiningu bandymu nuslopinti konkurentus“ ir apkaltino Vašingtoną siekiu kontroliuoti Rusijos karinio-techninio bendradarbiavimo su Indija ir kitomis BRICS šalimis kryptis.
Kalbėdamas apie perspektyvas ekonominiuose santykiuose su JAV, Lavrovas pareiškė, kad Rusija „nemato jokios šviesios ateities“ bendradarbiavimui šioje srityje. Jo teigimu, net pasikeitus administracijai Vašingtone, „antirusiškas kursas nepasikeitė“.
Ministras tikino, kad Donaldo Trumpo administracija „ne tik nekvestionuoja“ Joe Bideno inicijuotų įstatymų, skirtų Rusijai bausti, bet ir toliau įveda naujas sankcijas. Kartu Lavrovas bandė pabrėžti, esą Rusija vis dar „lieka atvira bendradarbiavimui su Vašingtonu“, tačiau „amerikiečių pusė pati dirbtinai kuria kliūtis“.
Atskira tema tapo vadinamasis „šešėlinis laivynas“. Lavrovas apkaltino Vakarus, esą šie sugalvoję šią sąvoką ir mėginantys sulaikyti laivus, taip tik siekdami „kovoti už prarastą globalų dominavimą“ tarptautinėje prekyboje ir energetikoje.
Anksčiau Sergejus Lavrovas buvo pareiškęs, kad Maskva pasirengusi pereiti prie „visapusiško karinio atsako“, jei konfrontacija su Europos valstybėmis paaštrėtų. Jo teigimu, Rusija neva neplanuoja pulti Europos, tačiau, jei Europa imtųsi agresyvių veiksmų, Rusijos atsakas „peržengtų specialiosios karinės operacijos ribas“ ir taptų „pilnaverte karine atsaką visomis turimomis karinėmis priemonėmis“.
„Jei staiga Europa pradėtų pulti Rusiją, tai iš mūsų pusės nebebūtų jokia specialioji karinė operacija – tai būtų visavertis karinis atsakas visomis turimomis priemonėmis“, – aiškino Rusijos užsienio reikalų ministras, dar kartą bandydamas pagąsdinti Vakarus potencialaus konflikto išplėtimu.
Į Maskvos retorikos pokyčius reagavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pažymėjo, kad, nors Rusijos delegacija derybose su Ukraina ir JAV kiek pakeitė toną, pasitikėjimas ja išlieka „lygus nuliui“.
Pasak Zelenskio, Rusija, viena vertus, kalba apie ugnies nutraukimo stebėseną ir kitus praktinius aspektus, tačiau, kita vertus, išlieka „neaiški ir nesuprantama savo ketinimais“. Tai, jo žodžiais, rodo, kad Maskvos požiūris į Ukrainą esmingai nepasikeitė ir išlieka priešiškas.
„Jų retorikoje yra pokyčių. Tačiau pasitikėjimas jais – nulis. Manau, kad jų jausmai mūsų atžvilgiu iš esmės nesikeitė, nes jie nekenčia Ukrainos – ir tiek. Kalbant apie retorikos pokytį, noriu paaiškinti, ką tai reiškia. Rusijos delegacija jau nebeskaito tuščių „istorinių almanachų“ ir ekskursų – dabar ji kalba apie kitus, labiau konkrečius dalykus: ką darome, ko nedarome, kam pasirengę, kam ne, kaip bus vykdomas ugnies nutraukimo monitoringas ir panašūs praktiniai klausimai“, – akcentavo Ukrainos vadovas.
Lavrovo pareiškimai rodo, kad oficialiosios Maskvos pozicija dėl karo ir santykių su Vakarais iš esmės nesikeičia: Rusija toliau demonstruoja agresyvią retoriką, mėgina perkelti atsakomybę už konfliktą Vakarams ir tuo pačiu skundžiasi sankcijų pasekmėmis, bandydama mobilizuoti vidinę auditoriją bei išlaikyti tarptautinių partnerių likučius.
