Susitarimas, pasiektas Parlamento centristinių frakcijų, užbaigė kelias savaites trukusius ginčus tarp europarlamentarų dėl to, ar prie praėjusią vasarą Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen suderėto sandorio reikėtų pridėti naujų sąlygų.
Antradienį svarbiausi Europos Parlamento tarptautinės prekybos reikalų parlamentarai susitarė dėl bendros pozicijos dėl ES ir JAV prekybos susitarimo. Šis žingsnis su palengvėjimu sutiktas tiek Vašingtone, tiek Briuselyje.
Taip buvo išsklaidyta kelias savaites trukusi aklavietė dėl muitų panaikinimo JAV pramoninėms prekėms ir omarams. Konfliktas išsisprendė po to, kai pagrindiniai Parlamento prekybos politikos formuotojai suderino konkrečias apsaugos priemones, skirtas sumažinti riziką, jog Trumpas vėl imsis priešiškų veiksmų po jo praėjusį mėnesį išsakytų grasinimų aneksuoti Grenlandiją.
Tarp sudėtingiausių derybinių klausimų europarlamentarai sutarė dėl nuostatos, įpareigojančios Europos Komisiją po šešių mėnesių nuo susitarimo įsigaliojimo peržiūrėti jo taikymą, jei JAV nesumažins muitų ES plieno turintiems produktams iki 15 procentų bazinio lygio vietoje dabar taikomo 50 procentų tarifo.
„Jei Jungtinės Valstijos per šešis mėnesius nesumažins daugiau kaip 400 prekių muitų, mes automatiškai vėl įvesime muitus plienui ir su plienu susijusiems produktams Europos Sąjungoje“, – teigė Vokietijos socialdemokratas Berndas Lange, Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas.
Parlamentarai taip pat sutarė dėl „saulėlydžio“ nuostatos, pagal kurią prekybos susitarimas nustotų galioti 2028 m. kovo mėnesį – dar Trumpo kadencijos metu. Tai reikštų, kad Vašingtonas ir Briuselis turėtų derėtis dėl naujų sąlygų.
Sustabdymo nuostata, pagal kurią susitarimas būtų automatiškai panaikintas, jei Trumpas dar kartą grasintų Europos teritoriniam vientisumui, buvo suderinta dar iki antradienio posėdžio.
„Įsigaliojus šiam susitarimui, ES turės ir naują priemonę, leidžiančią reaguoti, jei vėl atsidursime tarifų šantažo taikinyje“, – sakė liberalų frakcijos „Renew Europe“ narė Karin Karlsbro.
Kompromisą parėmė Europos liaudies partija, Socialistai ir demokratai, „Renew Europe“ ir Žalieji. Jis pasiektas po to, kai Vašingtonas vis garsiau reiškė nepasitenkinimą dėl, jo manymu, per lėto ES tempo vykdant praėjusių metų liepą Trumpo golfo klube Turnberyje Škotijoje sudarytą susitarimą.
„Sveikinu Parlamentą, sustiprinusį Komisijos siūlymą ir suteikusį ES pusei daugiau priemonių reaguoti tais atvejais, kai JAV nevykdo įsipareigojimų“, – teigė Žaliųjų frakcijos pagrindinė derybininkė Anna Cavazzini.
„Vis dėlto pats Turnberyje suderėtas sandoris išlieka nebalansuotas ir jame yra itin problematiškų elementų, tokių kaip masinis suskystintųjų gamtinių dujų importas ar deregulavimo nuostatos“, – pridūrė ji.
Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetas dabar turėtų balsuoti dėl šios pozicijos vasario 24 d. Po to, kai ją patvirtins plenarinė sesija – balsavimas numatomas kovo mėnesį – ES institucijos pradės derybas tarpusavyje, kad susitarimas galėtų tapti teisės aktu.
Į Parlamento poziciją įtraukti pakeitimai sudarys sąlygas nelengvoms deryboms su ES valstybėmis narėmis, kurios savo svarstymuose siūlė tik nedideles Europos Komisijos pasiūlymo korekcijas.
Lange prognozavo, kad ES šalys pritars tam tikrai susitarimo sustabdymo mechanizmo formai, tačiau „saulėlydžio“ nuostata ir plieno apsaugos priemonės daugeliui sostinių gali būti sunkiai priimtinos, nes jos nenori dar labiau provokuoti Vašingtono.
„Tikiuosi, kad mums pavyks rasti tinkamą sprendimą“, – sakė Lange.
