Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sulaukė kaltinimų politizuojantis valstybės tarnybą po to, kai šalies vyriausiąja valstybės kontrolės pareigūne pasirinko biudžeto ministrę Amélie de Montchalin.
Užėmusi Prancūzijos Audito Rūmų (Court of Auditors) vadovės postą, de Montchalin kasmet būtų atsakinga už nepriklausomą valstybės biudžeto vertinimą ir jo poveikio analizę – įskaitant ir 2026 m. biudžetą, kurį ji pati rengė.
„Kaip de Montchalin galės kritikuoti biudžetus, kuriuos pati sudarinėjo?“ – retoriškai klausė vienas finansų magistratas, sutikęs kalbėti anonimiškai dėl būsimos savo vadovės ir cituotas leidinio POLITICO.
Kairiosios radikalios partijos „Nepalūžusi Prancūzija“ (France Unbowed) parlamentaras Ericas Coquerel, vadovaujantis Nacionalinės Asamblėjos Finansų komitetui, pareiškė, kad pavojus slypi ne pačioje de Montchalin asmenybėje, o rimtame interesų konflikte, kurį sukuria jos kandidatūra.
„Visi supranta, kokį pavojų patirtų ši institucija, kuria prancūzai pasitiki“, – teigė Coquerel.
Keturiasdešimtmetei de Montchalin, tapus Audito Rūmų vadove, būtų garantuotas postas iki privalomo išėjimo į pensiją – 68 metų amžiaus. Tai paskatino spėliones, kad Macronas taip gali siekti užkirsti kelią būsimam kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio (National Rally) prezidentui, laikomam favoritu kitais metais vyksiančiuose rinkimuose, skirti į šį postą savo žmogų.
Macronas neseniai susidūrė su panašiais kaltinimais po žinios, kad Prancūzijos centrinio banko vadovas François Villeroy de Galhau pasitrauks iš pareigų birželį. Jeigu Villeroy būtų likęs poste iki kadencijos pabaigos, jo įpėdinį būtų skyręs jau kitas prezidentas.
Vienas Nacionalinio sambūrio lyderių Jean-Philippe’as Tanguy įtarė būtent tokią taktiką. „Nuolat kartoju, kad makronizmas yra neliberali sistema, kuri demokratiją naudoja kaip kojų kilimėlį“, – sakė jis.
Vėliau Tanguy pareiškė, kad de Montchalin paskyrimas esą yra „skandalas“, ypač turint omenyje, jog jam vos prieš tai paskelbta apie Villeroy atsistatydinimą.
Naujojo Prancūzijos vyriausiojo auditoriaus paskyrimas ir taip priklausė Macrono kompetencijai, nes iki prezidento rinkimų dabartinis Audito Rūmų vadovas Pierre’as Moscovici būtų pasiekęs privalomą išėjimo į pensiją amžių – 68 metus. Buvęs Europos Komisijos narys darbą Audito Rūmuose baigė pernai metų pabaigoje ir išvyko dirbti į Europos Audito Rūmus.
Vis dėlto de Montchalin santykinis jaunumas ir jos ryšiai su Macronu – ji iki įsitraukimo į politiką dirbo privačiame sektoriuje, o savo politinę karjerą iš esmės sukūrė būtent jo dėka – kelia priešininkų įtarimus ir priekaištus prezidentui.
Pernai Macronas jau buvo kaltinamas panašiu piktnaudžiavimu, kai į Prancūzijos Konstitucinės tarybos – aukščiausios šalies konstitucinės institucijos – vadovus paskyrė politinį sąjungininką, turintį ribotą teisinį pasirengimą.
