Venesuelos valdžios sprendimas per trumpą laiką paleisti šimtus politinių kalinių sukėlė naują diskusijų bangą tiek šalyje, tiek tarptautinėje arenoje. Stebėtojai svarsto, ar tai – realus žingsnis link liberalizacijos, ar tik bandymas sumažinti JAV ir tarptautinės bendruomenės spaudimą, nesuteikiant gilesnių politinių garantijų.
Venesuelos valdžia išlaisvino 30 politinių kalinių, tarp jų – žinomus opozicijos atstovus. Nuo sausio 8 dienos bendras paleistųjų skaičius išaugo iki 383 žmonių.
Tarp išlaisvintųjų yra Nobelio taikos premijos laureatės ir opozicionierės Maríos Corinos Machado bendražygis Juanas Pablo Guanipa bei žinomas advokatas Perkinsas Rocha.
Pasak šaltinių, tai vieni ryškiausių paleidimų, kuriuos Karakaso valdžia įvykdė didėjant JAV spaudimui nutraukti politinių kalinių laikymą.
Žmogaus teisių organizacija „Foro Penal“ patvirtino, kad būtent sekmadienį buvo paleista 30 politinių kalinių. Organizacijos duomenimis, nuo sausio 8 dienos, kai Venesuelos vyriausybė paskelbė apie naują išlaisvinimų bangą, į laisvę išėjo jau 383 asmenys.
Perkinsas Rocha, opozicinio judėjimo „Vente Venezuela“ advokatas, buvo sulaikytas 2024 metų rugpjūtį. Jam buvo pateikti kaltinimai terorizmu ir su tuo susijusiais nusikaltimais. Juanas Pablo Guanipa buvo suimtas praėjusių metų gegužę po kelių mėnesių slapstymosi – jis apkaltintas vadovavęs vadinamajam teroristiniam sąmokslui. Abu jie griežtai neigia visus kaltinimus – tiek asmeniškai, tiek per savo artimuosius ir rėmėjus.
Mėnesio pradžioje Guanipos šeima pirmą kartą po ilgos pertraukos galėjo jį aplankyti. Artimųjų teigimu, jis laikosi geros fizinės būklės.
Tuo metu Rocho šeima yra skelbusi, kad advokatas ilgą laiką buvo laikomas izoliuotas, be reguliaraus kontakto su artimaisiais ir gynėjais.
María Corina Machado savo pareiškime pasveikino naujausius paleidimus ir dar kartą paragino Venesuelos valdžią išlaisvinti visus politinius kalinius.
Venesuelos opozicinės jėgos ir žmogaus teisių gynėjai jau daugelį metų tvirtina, kad socialistinis režimas naudoja sulaikymus kaip priemonę politiniams oponentams ir kitaminčiams slopinti.
Vyriausybė savo ruožtu neigia laikanti politinius kalinius ir tvirtina, kad visi įkalinti asmenys esą padarė kriminalinius nusikaltimus. Valdžios atstovų teigimu, jau beveik 900 žmonių yra buvę paleisti, tačiau nenurodoma, per kokį laikotarpį tai įvyko. Tikėtina, kad į šią statistiką įtraukti ir ankstesnių metų išlaisvinimai. Oficialus asmenų, kuriems taikomas paleidimas ar amnestija, sąrašas taip pat nėra paskelbtas.
Tarp anksčiau paleistų kalinių – Rafaelis Tudaresas, buvusio opozicinio kandidato į prezidentus Edmundo Gonzálezo žentas. Jis kalėjime praleido daugiau nei metus ir buvo nuteistas 30 metų nelaisvės už tariamą terorizmą, kurio jo šeima kategoriškai neigia.
Laikinoji Venesuelos prezidentė Delcy Rodríguez paskelbė apie „amnestijos įstatymo“ rengimą, kuris būtų taikomas šimtams kalinamų asmenų. Ji taip pat pranešė, kad tardymo izoliatorių „Helicoide“ Karakase, kurį žmogaus teisių gynėjai seniai kritikuoja kaip kankinimų ir nežmoniško elgesio vietą, planuojama paversti sporto ir socialinių paslaugų centru.
Įstatymo projektas numato neatidėliotiną malonę žmonėms, kurie buvo įkalinti už dalyvavimą politiniuose protestuose arba už viešą valdžios atstovų kritiką, taip pat numatoma grąžinti konfiskuotą turtą ir panaikinti Interpolo bei kitus tarptautinius apribojimus, taikytus Venesuelos vyriausybės prašymu. Šią savaitę Nacionalinė Asamblėja projektą jau patvirtino pirmuoju svarstymu. Kad įstatymas įsigaliotų, būtina jį patvirtinti per antrąjį balsavimą.
Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad Jungtinės Valstijos rengiasi grąžinti Venesuelai naftos tanklaivį, kurį anksčiau buvo sulaikiusi amerikiečių pusė. Tai galėtų tapti pirmuoju tokio pobūdžio sprendimu per Donaldo Trumpo prezidentavimą.
Taip pat skelbta, kad Venesueloje buvo paleisti trys ukrainiečiai, kurie, pasak pranešimų, buvo laikomi neteisėtai.
