Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketina ketvirtadienį susitikti su kitų ES šalių lyderiais Belgijos kaime esančiuose rūmuose, tačiau net ir tokia rami aplinka nepajėgi nuslopinti tvyrančių įtampų Europos Sąjungoje.
Šįkart pagrindinis ginčų kurstytojas yra Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, raginantis pradėti naują „Pirk europietiška“ iniciatyvą. Jos tikslas – teikti pirmenybę ES įmonėms strategiškai svarbiuose sektoriuose, tokiuose kaip gynyba, plieno pramonė ar elektromobilių gamyba. Toks Macrono spaudimas kelia nerimą daliai jo kolegų, tarp jų ir Kristerssonui, vadovaujančiam išdidžiai laisvosios prekybos tradicijas puoselėjančiai šaliai ir itin skeptiškai vertinančiam valstybės įsikišimą į rinką.
„Na, mes su juo dažnai draugiškai ginčijamės šiais klausimais“, – apie savo santykius su Macronu sakė Kristerssonas interviu metu. „Ne visada sutinku su jo taikomais metodais.“
Europos Komisija artimiausiu metu ketina pateikti pasiūlymus, kaip praktiškai galėtų veikti „europietiškos pirmenybės“ principas, siekiant sustiprinti ES gamybą strategiškai svarbiose pramonės šakose. Tačiau šią savaitę Macronas atsidūrė vis labiau izoliuotoje padėtyje: Vokietija atmetė jo idėją didinti bendrą ES skolą strateginėms investicijoms finansuoti, o Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad kalbant apie „europietišką pirmenybę“ tenka „eiti labai plona riba“.
Vis dėlto, pasak Kristerssono, transatlantinių santykių krizė – paaštrėjusi dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti muitus sąjungininkams jo siekio įsigyti Grenlandiją kontekste – verčia ES lyderius skubiau stiprinti bloko ekonominę galią.
Kristerssonas sutinka, kad Macronas turi pagrindą kalbėti apie būtinybę Europai tapti labiau „savarankiškai“, tačiau įspėja, jog bandymai apsaugoti europines tiekimo grandines ir verslą nuo tarptautinės konkurencijos nebūtinai pagerins ES ekonomikos konkurencingumą.
„Manau, kad europietiška pirmenybė yra puiki idėja, jei ji reiškia, kad Europoje sukuriame tokias stiprias įmones, produktus ir paslaugas, kad be jų pasaulis tiesiog neapsieitų“, – sakė jis. „Tačiau jei tai reikštų europinių įmonių apsaugą, nustatant, kad jos būtų skirtos tik europiniams pirkimams ar viešiesiems pirkimams ES viduje ir taip būtų atitvertos nuo konkurencijos iš kitų pasaulio regionų, nesu tikras, ar tai gera idėja.“
Jo teigimu, Europos lyderiai turėtų sutelkti dėmesį į sąlygų verslui gerėjimą: gerinti infrastruktūrą, švietimą, mokslinius tyrimus ir sudaryti naujas prekybos sutartis su šalimis už ES ribų.
Kaip pavyzdį Kristerssonas pateikė Stokholme įsikūrusią garso transliacijų platformą „Spotify“, kuri, jo žodžiais, yra reta europinė sėkmės istorija skaitmeninių milžinių pasaulyje. Šiuo metu, sakė jis, „Spotify“ yra „vienintelė mūsų didelė technologijų įmonė“: „Dauguma kitų bendrovių persikėlė į JAV“.
Anot Kristerssono, atviresnė europietiškų įmonių skatinimo strategija turėtų apimti ir Jungtinės Karalystės bei Norvegijos bendroves, o konkurencija su Korėjos, Kinijos ar JAV įmonėmis ilgainiui tik didina europinių įmonių konkurencingumą.
„Visada egzistuoja rizika, kad bus saugomos įmonės, kurios iš esmės nėra tokios konkurencingos kaip jų varžovai, arba kad prasidės lenktynės, kas arčiau“, – sakė jis. „Jei pasaulis pasuks keliu, kuriame stengsimės prekiauti tik su kaimynais, manau, tai būtų bloga idėja.“
Kristerssonas viliasi, jog dabartinę ES ir JAV santykių „krizę“ 27 Bendrijos lyderiai išnaudos kaip progą įpūsti diskusijoms „skubos jausmą“ ir sutarti dėl konkrečių veiksmų, kurie pagerintų ES gebėjimą apsiginti ir sustiprinti jos verslus.
„Žinoma, visada yra ir priešinga rizika“, – pripažino jis. „Kiekviena krizė išsiurbia visą deguonį iš kambario, todėl kartais esame geresni valdydami krizes, nei įgyvendindami sistemines, ilgalaikes reformas.“
