Kinijos ir Taivano santykiai toliau aštrėja – naujausi pranešimai apie pavojingus karinių naikintuvų manevrus Taivano sąsiauryje rodo didėjantį karinį spaudimą salai ir augančią eskalacijos riziką visame regione. JAV šiuos veiksmus vertina kaip realią būsimų kovinių operacijų „repeticiją“.
Kinijos karinių oro pajėgų lėktuvai atliko itin pavojingus manevrus šalia Taivano F-16 naikintuvų per karo pratybas „Justice Mission“ („Teisingumo misija“). Pasak informuotų šaltinių, Jungtinės Valstijos šiuos veiksmus vertina kaip pasirengimą galimam puolimui prieš Taivaną.
Teigiama, kad gruodį Kinijos naikintuvas J-16 paleido šilumines masalu funkciją atliekančias raketas Taivano F-16 kryptimi tuo metu, kai šis kilo į orą. Incidentas įvyko Kinijos lėktuvui mėginant kirsti Taivano sąsiaurio medianinę liniją, kuri de facto laikoma buferine riba tarp abiejų pusių.
Kitame epizode J-16 priartėjo prie Taivano F-16 taip arti, kad, anot šaltinio, praktiškai buvo užimta pozicija „pasirengus šaudyti“. Tokie veiksmai gerokai peržengia įprastų „signalinių“ praskridimų ribas ir didina atsitiktinio susidūrimo ar klaidingo situacijos įvertinimo tikimybę.
Dar vienas incidentas užfiksuotas šiaurės vakariniuose Taivano regionuose: J-16 praskrido po Kinijos H-6K bombonešiu, siekdamas pasislėpti jo radaro „šešėlyje“ ir taip išvengti Taivano radarų aptikimo. Tokia taktika laikoma pažangiu ir agresyviu kariniu manevru, būdingu realioms kovinėms operacijoms.
JAV vertinimas
Jungtinių Valstijų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono pajėgų vadas admirolas Samuelis Paparo šiuos incidentus pakomentavo itin griežtai.
„Šiuos Kinijos veiksmus reikia vertinti kaip repeticiją puolimui prieš Taivaną. Jie rodo, kad karinės pajėgos pasirengusios itin agresyviems manevrams kilus konfliktui“, – pareiškė admirolas.
Vašingtono požiūriu, tokie manevrai atspindi ne tik Kinijos siekį įbauginti Taivaną, bet ir praktinį pasirengimą plataus masto operacijai, kuri apimtų oro erdvės kontrolę bei salos blokadą.
Kinijos pozicija
Kinijos ambasada Jungtinėse Valstijose atskirų incidentų nekomentavo, tačiau paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pratybos pateikiamos kaip teisėtas atsakas į esą separatistines tendencijas Taivane.
„Rytų Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos vadavietė surengė sėkmingas pratybas, kurios buvo griežta bausmė separatistinėms Taivano nepriklausomybės siekiančioms jėgoms ir būtina priemonė nacionaliniam suverenitetui bei teritoriniam vientisumui ginti“, – nurodoma pareiškime.
Pekinas Taivaną laiko neatskiriama Kinijos teritorijos dalimi ir atvirai pabrėžia, kad nepritaria bet kokiems salos bandymams įtvirtinti de facto nepriklausomybę tarptautinėje arenoje.
Didėjantis spaudimas Taivanui
Kinijos vadovas Si Dzinpingas savo naujametėje kalboje, transliuotoje valstybinėje žiniasklaidoje, dar kartą atnaujino grasinimus Taivanui, pabrėždamas, kad „sugrąžinimas į tėvynės glėbį“ esą yra neišvengiamas. Jo teigimu, Taivano klausimas – tai „vidinis Kinijos reikalas“.
Praėjusių metų pabaigoje Pekinas surengė iki šiol didžiausias karines pratybas aplink Taivaną – „Justice Mission 2025“. Jų metu buvo panaudotas rekordinis skaičius šaudymui skirtų zonų aplink salą, o manevrai faktiškai atkirstė Taivaną nuo išorinio pasaulio. Dėl pratybų buvo atšaukta šimtai skrydžių, o Taivano valdžia paskelbė visišką kariuomenės kovinę parengtį.
Analitikų vertinimu, tokiomis pratybomis siekiama išbandyti salos blokados, logistinio tiekimo nutraukimo bei greitos oro ir jūrų erdvės kontrolės scenarijus. Tai galėtų tapti pirmuoju žingsniu prieš galimą platesnio masto karinę operaciją.
Valdžios koncentracija ir kariuomenės „modernizacija“
2026 m. pradžioje Si Dzinpingas inicijavo plataus masto rokiruotes ir „valymus“ aukščiausiuose kariuomenės vadovybės sluoksniuose, pašalindamas dalį įtakingų generolų ir dar labiau sutelkdamas karinę galią savo rankose. Po šių pokyčių būtent jo asmeninė strategija faktiškai lemia visą Pekino liniją Taivano klausimu.
Kinijos vadovas siekia iki 2027 m. užbaigti vadinamąją kariuomenės „modernizaciją“. Dalis ekspertų šį terminą interpretuoja kaip pasirengimą potencialiai invazijai į Taivaną – tai apimtų ne tik techninį pajėgumų atnaujinimą, bet ir realaus karo scenarijų treniruotes, kurių požymių pastaraisiais metais vis daugiau matyti Taivano sąsiauryje.
Tarptautiniai stebėtojai įspėja, kad bet koks rimtesnis incidentas ore ar jūroje, panašus į neseniai užfiksuotas pavojingas J-16 ir Taivano F-16 sąveikas, galėtų tapti pavojingu eskalacijos tašku, kai klaida ar neapgalvotas sprendimas per kelias minutes peraugtų į platesnį karinį konfliktą.
