Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau fiksuoja neįprastą kosatkų elgesį prie Gibraltaro sąsiaurio – šios protingos jūrų plėšrūnės ne tik atakuoja jachtas, bet ir, kaip dabar paaiškėjo, bendrauja tarpusavyje visiškai kitokiais garsiniais signalais nei kitos jų populiacijos. Biologai teigia, kad tai galima palyginti su naujos, iki šiol nežinotos „kalbos“ atsiradimu gyvūnų pasaulyje.
Jūrų biologai paskelbė apie unikalų atradimą: kosatkos, kurios pastaraisiais metais atakavo jachtas prie Gibraltaro sąsiaurio, naudoja balsinius signalus, ryškiai besiskiriančius nuo anksčiau žinomų. Mokslininkai šį reiškinį lygina su visiškai naujos kalbos atsiradimu, kurios mokslas dar nėra aprašęs.
Cosatkos jau seniai žinomos dėl sudėtingos komunikacijos sistemos. Skirtingos šių jūrų plėšrūnų populiacijos turi savus „dialektus“, o kai kada – ir panašius kalbėjimo elementus, rodančius kultūrinius ryšius tarp atskirų grupių.
Kosatkos yra didžiausi vandenyninių delfinų šeimos atstovai ir užima aukščiausią laiptelį vandenyno mitybos grandinėje. Jos medžioja labai įvairų grobį – nuo silkės iki mėlynųjų banginių ir net didžiųjų baltųjų ryklių – ir neturi natūralių priešų.
Pastaraisiais metais mokslininkų dėmesį patraukė kosatkų grupė prie Gibraltaro, kuriai vadovauja patelė, vadinama Baltoji Gladis. Skirtingai nuo daugumos kosatkų, ši grupė ilgą laiką buvo laikoma gana „tylia“.
Kosatkos – tai socialūs gyvūnai, paprastai gyvenantys matriarchalinėse grupėse ir aktyviai bendraujantys tarpusavyje. Jų balsiniai signalai tokie sudėtingi, kad tyrėjai jau seniai svarsto apie savotiškų „kalbų“ egzistavimą ir skirtingą tarpusavio supratimo lygį tarp įvairių populiacijų.
Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad garsai, kuriais bendrauja Gibraltaro grupė, iš esmės skiriasi nuo iki šiol žinomų signalų.
„Šias kosatkas tiriame jau 30 metų. Anksčiau manyta, kad jos itin tylios, tačiau dabar matome, jog jų signalai visiškai kitokie nei kitų“, – pasakojo jūrų biologas Reno de Stefanisas.
Pasak jo, skirtumų mastas yra stulbinantis.
„Kultūrinės paveldos požiūriu tai yra nepaprasta. Tai būtų panašu į staiga atrastą naują žmonių kalbą Europos viduryje“, – teigė mokslininkas.
De Stefanisas taip pat mano, kad tarpusavio supratimas tarp šios grupės ir kitų kosatkų populiacijų gali būti minimalus.
„Tai kaip skirtumas tarp arabų ir lotynų kalbų“, – aiškino jis.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Journal of Marine Science and Engineering“. Mokslininkų duomenimis, naujus garsinius signalus naudoja maždaug 40 kosatkų, gyvenančių regione nuo Gibraltaro sąsiaurio iki Atlanto pakrantės palei Iberijos pusiasalį; kartais jos nukeliauja net iki Lamanšo.
Apie 15 iš šių gyvūnų yra dalyvavusios atakose prieš jachtas. Iš viso užfiksuota apie 700 sąveikos su laivais atvejų, per kuriuos keli burlaiviai nuskendo.
Kartu pabrėžiama, kad laukinėje gamtoje iki šiol nėra patvirtintų mirtinų kosatkų išpuolių prieš žmones. Tačiau yra žinoma apie mirtinus incidentus su nelaisvėje laikytomis kosatkomis.
