Jeigu rudenį iš rūsio išsinešėte šviežius, kietus burokėlius, o perpjovę radote nusivylimą, problema dažniausiai slypi ne veislėje, o jūsų veiksmuose. Vietoj vienalytės tamsiai bordo spalvos minkštimo šakniavaisyje gali matytis balti žiedai, o skonis primins ne sodo delikatesą, o pašarinį augalą. Tai – ne liga, o netinkamų sąlygų ženklas. Burokėlis yra tikras “gurmė”, kuriam dar pačioje pradžioje pritrūko vienos svarbios smulkmenos.
Kad burokėliai užaugtų saldūs, sultingi ir vienodos, ryškiai bordo spalvos, be jokių baltų žiedų, patyrę daržininkai pataria prieš sėją atlikti vieną paprastą, bet labai veiksmingą veiksmą – pamirkyti sėklas medžio pelenų tirpale.
Balti žiedai burokėlio viduje – tai ne liga, o signalas, kad augalui buvo sunku augti. Jie dažniausiai atsiranda dėl netolygaus augimo, mikroelementų trūkumo ir per rūgštaus dirvožemio.
Pelenai – tai natūralus kalio, kalcio ir ypač trūkstamo boro koncentratas. Mirkydami burokėlių sėklas “pelenų vandenyje”, mes ne tik pažadiname jas dygimui, bet ir suteikiame stiprų startinį “kapitalą” – vitaminų ir mikroelementų užtaisą.
Vieną valgomąjį šaukštą persijotų medžio pelenų užpilkite 1 litru šilto vandens. Tirpalą palikite pastovėti parą, kad vanduo prisotintųsi visų naudingųjų medžiagų.
Burokėlių sėklas sudėkite į medžiaginį maišelį arba suvyniokite į marlę. Tada visą šį sėklų ryšulėlį panardinkite į paruoštą pelenų tirpalą 4–6 valandoms. Po tokios “maudynės” sėklų plauti nebereikia. Užtenka jas lengvai pradžiovinti ant popierinio rankšluosčio, kad sėklos būtų birios, ir galima iš karto sėti į dirvą.
