Žemės gelmėse vykstantys lėti, bet galingi tektoniniai procesai pamažu keičia mūsų planetos žemėlapius. Mokslininkai įspėja, kad Afrika pamažu skilinėja ir po milijonų metų gali padalyti žemyną į dvi dalis, o tarp jų susiformuos visiškai naujas vandenynas.
Skilimas vyksta išilgai Rytų Afrikos riftinės sistemos (EAR). Šioje zonoje somaliečių litosferinė plokštė (rytų Afrikos dalis) tolsta nuo didesnės nubiečių plokštės, kuri sudaro likusią žemyno dalį.
Procesas yra nepaprastai lėtas – plokštės pajuda tik kelis milimetrus per metus. Tačiau šiaurėje, Afaro regione Etiopijoje, situacija atrodo įspūdingiausiai. Čia susikerta trys tektoniniai lūžiai – Etiopijos, Raudonosios jūros ir Adeno įlankos. Ši vieta vadinama „trigubu sandūru“ ir yra vienas aktyviausių Žemės plutos persitvarkymo taškų planetoje.
Kada gali atsirasti naujas vandenynas?
Žemės pluta Afaro regione jau tokia plona, kad dalis kraštovaizdžio yra žemiau jūros lygio. Mokslininkai aiškina: kai tik riftinė įgriuva nusileis pakankamai giliai, į ją prasiverš jūros vanduo ir pradės formuotis naujas vandenynų baseinas.
Geofizikė Sara Stamps iš „Virginia Tech“ teigia, kad didžiausia plėtimosi sparta fiksuojama būtent šiaurėje, todėl pirmieji naujo vandenyno užuomazgos bus matomos ten. Nors kalbama apie dešimtis milijonų metų trunkantį procesą, būtent šio regiono ateitis laikoma raktu į būsimo žemėlapio pokyčius.
Ką rodo naujausi tyrimai?
Magnetiniai duomenys. Nauja 7-ojo dešimtmečio magnetinių matavimų analizė, publikuota žurnale „Journal of African Earth Sciences“, rodo, kad pirmiausia išsiskyrė Afrika ir Arabijos pusiasalis. Vėliau, veikiant vadinamajam „superpliūmui“ – iš mantijos kylančiam karštos magmos srautui – pradėjo plėstis ir Afrikos riftas.
Žemės „širdies plakimas“. Tyrimas, paskelbtas „Nature Geoscience“, leidžia manyti, kad skilimą maitina pulsuojantys iš Žemės gelmių kylantys išsilydžiusios uolienos srautai. Geologai šiuos periodinius impulsus vadina savotišku planetos „širdies plakimu“.
Nors iki visiško žemyno perskilimo ir naujo vandenyno susiformavimo praeis dešimtys milijonų metų, šių procesų poveikis juntamas jau šiandien. Rytų Afrikos riftas siejamas su dažna seisminė ir vulkanine veikla, kuri daro tiesioginę įtaką regiono gyventojams – nuo žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų iki nuolat kintančio kraštovaizdžio.
Įdomus faktas: Rytų Afrikos riftinė sistema tęsiasi daugiau kaip 3 500 kilometrų – nuo Raudonosios jūros iki Mozambiko. Tai viena didžiausių ir ryškiausių kontinentinio skilimo zonų Žemėje, leidžianti mokslininkams gyvai stebėti, kaip formuojasi būsimi žemynai ir vandenynai.
