Prancūzijos konservatorių lyderis Bruno Retailleau ketvirtadienį paskelbė, kad sieks prezidento posto kitąmet vyksiančiuose rinkimuose. Kampanija šalyje prasideda neįprastai anksti.
Buvo vidaus reikalų ministru dirbęs politikas prisijungia prie, kaip prognozuojama, itin gausaus kandidatų būrio, sieksiančio pakeisti dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną, kuris, dėl kadencijų ribojimo, 2027 m. rinkimuose dalyvauti nebegali.
Šiuo metu apklausose pirmauja kraštutinės dešinės Nacionalinis sambūris, tačiau dar neaišku, ar partijai atstovaus kylanti žvaigždė Jordanas Bardella, ar ilgametė lyderė Marine Le Pen. Tai paaiškės tik po liepos 7 d., kai bus paskelbtas sprendimas dėl Le Pen skundo. Ji skundžia penkerių metų draudimą kandidatuoti, paskirtą po jos nuteisimo dėl lėšų pasisavinimo.
Didžiąją savo politinės karjeros dalį 65-erių Retailleau praleido palyginti nežinomas plačiajai visuomenei. Situacija pasikeitė prieš dvejus metus, kai buvęs premjeras Michelis Barnier paskyrė jį vidaus reikalų ministru.
Ryški Retailleau politinė laikysena ir griežta, atvira pozicija jautriais klausimais, pavyzdžiui, migracijos srityje, atgaivino, atrodė, merdėjusią jo partiją „Respublikonai“ ir paskatino kalbas, kad aukštas ministro postas gali tapti tramplinu į prezidento rinkimų kampaniją.
Vis dėlto Retailleau vaidmuo, nuvertus pirmąją premjero Sébastieno Lecornu vyriausybę vos po 14 valandų darbo, jam kainavo nemažai politinio kapitalo. Tuometis ministras tuomet aiškino, kad vyriausybėje esą per daug Macronui artimų žmonių.
Po šios nesėkmės konservatorių lyderis pasitraukė iš vyriausybės ir netrukus ėmė prarasti pagreitį – jam tapo sunku patekti į pirmuosius laikraščių puslapius. Jo palankumo reitingai krito 11 punktų – nuo 35 proc. pernai kovą iki 24 proc. metų pabaigoje, kaip rodo sociologinės bendrovės „Elabe“ apklausa.
2027 m. prezidento rinkimų apklausa, kurią lapkritį atliko žinomas tyrimų institutas „Odoxa“, parodė, kad pirmame ture Retailleau gautų 8–10 proc. balsų ir užimtų penktą vietą.
Retailleau prisijungia prie jau oficialiai apie savo ketinimus dalyvauti 2027 m. rinkimuose paskelbusių politikų: buvusio premjero Édouardo Philippe’o, Žaliųjų lyderės Marine Tondelier ir socialistų parlamento nario Jérôme’o Guedj.
Artimiausiais mėnesiais prie jų turėtų prisijungti dar keli svarbūs politikai: buvęs premjeras Gabrielis Attal, centro kairės europarlamentaras Raphaëlis Glucksmannas ir triskart į prezidentus kandidatavęs kairiųjų radikalų lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas. Teisingumo ministras Géraldas Darmaninas taip pat yra pareiškęs svarstantis galimybę dalyvauti rinkimuose.
Retailleau tikėtina susidurs su rimta konkurencija ir savo paties partijoje. Apie planus kandidatuoti viešai yra kalbėję buvęs premjeras ir „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier, šiaurinio Aukštosios Prancūzijos regiono prezidentas Xavieras Bertrand’as ir konservatorių parlamentaras Laurentas Wauquiez. Pastarąjį Retailleau ryškiai įveikė pernai vykusiuose partijos lyderio rinkimuose.
Kol kas neaišku, ar „Respublikonai“ kartos ankstesnę praktiką ir vėl rengs pirminius rinkimus kandidatui pasirinkti, kaip tai darė praeituose prezidento rinkimuose. Retailleau viešai pasisako prieš idėją rengti pirminius rinkimus, kuriuose varžytųsi kandidatai nuo centro dešinės iki kraštutinės dešinės politinio spektro.
