Sidabrinė arba melsvoji eglė turi apie dvidešimt dekoratyvinių formų ir yra plačiai naudojama aplinkos apželdinimui. Ją galima dauginti sėklomis, skiepijant arba dauginant auginiais. Sėklomis auginti ilgiau užtrunka, skiepijimas reikalauja patirties, o štai dauginimas auginiais – paprastas ir prieinamas net pradedančiajam sodininkui.
Geriausias metas auginiams imti – pumpurų brinkimo laikotarpis, maždaug balandžio vidurys ar pabaiga. Tuo metu augale intensyviai cirkuliuoja sultys, todėl auginiai lengviau ir sėkmingiau įsišaknija.
Auginiai imami iš jaunų, 5–10 metų amžiaus medžių, iš vidurinės lajos dalies, iš horizontalių šakų. Optimalus auginių ilgis – apie 10–15 centimetrų. Geriausia ne nukirpti, o ranka atplėšti auginį kartu su vadinamąja „kulnele“ – mažu senesnės medienos gabalėliu. Toks būdas pagreitina šaknų formavimąsi ir sumažina puvinio riziką. Jeigu auginio iš karto nesodinate, apvyniokite jo apačią drėgna šluoste, kad pjūvio vieta neišdžiūtų.
Prieš sodinimą iš apatinės auginio dalies reikia pašalinti maždaug 4–5 centimetrus spyglių, nes ši dalis bus dirvoje ir spygliai gali pradėti pūti. Apnuogintą apatinę auginio dalį verta apdoroti šaknų formavimąsi skatinančiomis priemonėmis – pamerkti į tirpalą arba pamirkyti milteliuose. Tai gerokai padidina įsišaknijimo tikimybę.
Sodinimui reikalingas lengvas, purus substratas. Tinka paruoštas substratas spygliuočiams arba aukštapelkių durpių ir smėlio ar perlito mišinys santykiu 1:1. Sodinimo indas turi turėti drenažo angas, kad neužsistovėtų vanduo. Auginys sodinamas į sudrėkintą substratą, o viršų galima lengvai užbarstyti plonu smėlio arba smulkinto keramzito sluoksniu – tai sumažina puvinio riziką ir pagerina aeraciją.
Kol auginys dar neturi šaknų, jam būtina padidinta oro ir dirvos drėgmė. Tam auginį reikėtų uždengti skaidriu maišeliu arba nupjauta plastikinio butelio dalimi, taip sukuriant mažą „šiltnamį“. Indą pastatykite šviesioje vietoje, tačiau venkite tiesioginių saulės spindulių. Reguliariai pravėdinkite, kad nesikauptų kondensatas, ir palaikykite vidutiniškai drėgną substratą – jis negali būti nei perdžiūvęs, nei permirkęs.
Maždaug po 3–4 mėnesių ant auginio pradeda formuotis šaknys. Tuomet augalą galima po truputį pratinti prie įprastų sąlygų – kasdien kelioms valandoms nuimti „šiltnamio“ dangą, vis ilgiau jį laikant atvirą. Vėliau įsišaknijusį auginį galima persodinti į atvirą gruntą.
Sodindami į nuolatinę vietą, į sodinimo duobę galite įdėti mikorizės preparato – specialių grybų, kurie padeda spygliuočiams geriau įsisavinti maisto medžiagas, sustiprina šaknų sistemą ir pagreitina medelio prisitaikymą naujoje vietoje.
Šiek tiek kantrybės – ir iš mažo auginio išaugs puošni sidabrinė eglė, kuri daugelį metų puoš jūsų sklypą.
