Kenija viešai stoja prieš Rusijos vykdomą savo piliečių verbavimą į karą prieš Ukrainą. Kenijos užsienio reikalų ministras Musalia Mudavadi rengiasi vykti į Maskvą ir oficialiai pareikalauti nutraukti praktiką, kai kenijiečiai viliojami į Rusiją tariamam darbui, o iš tikrųjų siunčiami į frontą kaip „patrankų mėsa“.
Kenijos valdžia oficialiai pasmerkė savo piliečių verbavimą kovai Rusijos pusėje. Užsienio reikalų ministras Musalia Mudavadi paskelbė apie planuojamą vizitą į Maskvą, kur ketina pareikalauti nedelsiant nutraukti verbavimo praktiką, kai kenijiečiai naudojami kaip „patrankų mėsa“.
Mastai ir verbavimo schema
Kenijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Rusijos pusėje jau kariauja šimtai užsieniečių, tarp jų – ir Kenijos piliečiai. Verbavimo agentūros ir toliau veikia tiek Rusijoje, tiek Afrikos šalyse, nepaisant augančios diplomatinės įtampos.
„Panašu, kad verbavimo operacijos Rusijoje buvo išplėstos į jas įtraukiant Afrikos valstybių piliečius, įskaitant kenijiečius. Pranešama, jog daugiau kaip du šimtai Kenijos piliečių įstojo į Rusijos kariuomenę… Verbavimo tinklai išlieka aktyvūs tiek Kenijoje, tiek Rusijoje“, – nurodė Kenijos užsienio reikalų ministerija.
Kenijos ir kitų Afrikos šalių piliečių verbavimą sistemingai analizuoja ir Ukrainos institucijos. Pažymima, kad dauguma Afrikos samdinių neturi jokios kovinės patirties. Jie viliojami pažadais apie gerai apmokamą ir legalią civilinę veiklą – prekybą, apsaugą, sportinę karjerą ar kitus darbus.
„Iš keturių kenijiečių, kurie neseniai sugrįžo iš fronto sužeisti, vienas buvo įsitikinęs, kad dirbs pardavėju, du – apsaugos darbuotojais, o ketvirtasis – aukšto lygio sportininku. Apskritai per pastaruosius du mėnesius iš Rusijos buvo evakuota daugiau kaip 30 Kenijos piliečių“, – nurodoma ataskaitose.
Pažymima, kad Kremlius naudoja afrikiečius tam, jog kompensuotų savo pačios kariuomenės nuostolius. Tai akivaizdžiai prieštarauja Rusijos propagandiniams pareiškimams apie „pagarbą Afrikai“ ir kovą su „kolonijiniu Vakarų pasauliu“.
Nuo ekonominių planų iki diplomatinės krizės
Dabartinė krizė ryškiai kontrastuoja su tuo, kokias perspektyvas Kenija ir Rusija viešai kalbėjo dar 2023 m. Tuo metu Kenijos prezidentas Williamas Ruto, susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, pabrėžė siekį stiprinti verslo ir prekybos ryšius.
„Prekyba tarp abiejų šalių vis dar yra menka, nepaisant didžiulio potencialo. Tikimasi, kad prekybos susitarimas suteiks verslui reikalingą postūmį“, – tuomet sakė Ruto.
Be ekonomikos, buvo kalbama ir apie Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos reformą. Tačiau dabar į pirmą vietą iškilo Kenijos piliečių saugumas ir jų apgaulingas viliojimas į karą Rusijos pusėje. Šis klausimas tapo pagrindiniu dvišalių santykių darbotvarkėje ir gali nulemti tolesnius Kenijos ir Rusijos ryšius.
Anksčiau skelbta, kad migrantai iš įvairių Afrikos valstybių, tikėjęsi susirasti darbą Rusijoje, iš tiesų tapo karo prieš Ukrainą įkaitais. Dalis jų atsidūrė pačiose pavojingiausiose fronto linijose po to, kai buvo suklaidinti skelbimais apie civilinį darbą ir tariamai patrauklias sąlygas.
Karo kaina ir Rusijos nuostoliai
Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos gebėjimą tęsti ilgalaikį karą prieš Ukrainą lemia išorinė parama, visų pirma – iš Kinijos, kuri padeda Maskvai palaikyti ekonomiką ir gynybos pramonę.
Tuo pat metu Vakarų žvalgybos vertinimais, per pastaruosius metus Rusijos kariuomenė patyrė milžiniškų nuostolių – skaičiuojama, kad žuvusių ir sužeistų rusų karių skaičius siekia apie 415 tūkstančių. Būtent tokio masto nuostoliai ir skatina Kremlių ieškoti naujų „žmogiškųjų išteklių“ užsienyje, ypač ekonomiškai pažeidžiamuose regionuose, tarp jų – ir Afrikos šalyse.
Kenijos reakcija rodo, kad Afrikos valstybės vis atviriau priešinasi tokiam savo piliečių išnaudojimui ir siekia apsaugoti juos nuo apgaulingo verbavimo į Rusijos karą prieš Ukrainą.
