Pastaraisiais metais pasaulinėje maisto rinkoje vyksta tylus, bet labai reikšmingas lūžis. Naujos kartos lieknėjimo vaistai ne tik keičia žmonių mitybos įpročius, bet ir daro apčiuopiamą poveikį žaliavų kainoms. Viena ryškiausių šių pokyčių aukų – cukrus, kurio pasaulinė kaina smuko iki žemiausio lygio per kelerius metus.
Pasaulinės cukraus kainos nukrito iki žemiausio lygio nuo 2020 metų spalio. Analitikų teigimu, pagrindinė šio kainų nuosmukio priežastis – masiškai plintantys lieknėjimo preparatai, priklausantys GLP-1 grupei, tokie kaip „Ozempic“ ir „Wegovy“.
Šie vaistai skatina vartotojus atsisakyti saldumynų ir rinktis baltymingesnį maistą, o tai ypač stipriai smogė išsivysčiusių šalių rinkoms. Būtent čia tradiciškai suvartojama daugiausia cukrumi saldintų produktų, todėl būtent šiuose regionuose paklausa smuko greičiausiai.
Niujorko biržoje cukranendrių cukraus kaina nukrito žemiau 14 centų už svarą – tai maždaug dvigubai mažiau nei 2023 metų pabaigoje. Vartojimas JAV ir Europoje mažėja sparčiau, nei prognozavo analitikai, o kituose regionuose paklausa auga per lėtai, kad kompensuotų šį kritimą.
Cukraus rinkos ekspertai pripažįsta, kad tokio tempo vartojimo mažėjimas pramonę užklupo netikėtai. Anot brokerių bendrovės „Marex“ atstovo Gurdevo Hillo, būtent GLP-1 grupės preparatai tapo reikšmingu lūžio tašku – labiausiai išsivysčiusiose rinkose cukraus suvartojimas pastebimai pasikeitė per labai trumpą laiką.
GLP-1 preparatų įtaka vartojimui
GLP-1 tipo lieknėjimo vaistai veikia organizmo hormonus, kurie atsakingi už sotumo jausmą bei potraukį saldumynams. Žmonės, vartojantys šiuos preparatus, dažniau atsisako saldaus maisto, rečiau perka sausainius, ledus ir kitus cukrumi gausiai saldintus produktus.
Cukraus rinką ypač pažeidžiamą daro tai, kad didžioji dalis saldumynų suvartojimo koncentruojasi santykinai siauroje, bet labai perkančioje vartotojų grupėje. Apytikriai 20 % turtingiausių vartotojų sudaro apie 65 % tokių produktų kaip sausainiai ar ledai pardavimų. Jeigu būtent šie „supervartotojai“ pradeda masiškai vartoti GLP-1 preparatus ir keisti mitybos įpročius, pardavimų kritimas tampa ne tiesinis, o gerokai staigesnis.
Tuo pat metu pasaulinė cukraus gamyba išlieka stabili – apie 180 mln. tonų per metus. Ūkininkai Brazilijoje ir Indijoje, didžiausiose cukraus gamintojose, yra apsaugoti valstybės paramos programomis, todėl neskuba mažinti cukranendrių ar cukrinių runkelių pasėlių. Tai reiškia, kad pasiūla išlieka aukšta, o paklausai krentant kainos dar labiau spaudžiamos žemyn.
Baltymų bumas vietoje cukraus
Kol cukraus rinka išgyvena krizę, baltymingų produktų sektorius, priešingai, išgyvena tikrą bumą. Ypač brangsta aukštos kokybės baltymų žaliava – pavyzdžiui, išrūgos.
Gydytojai pacientams, vartojantiems lieknėjimo preparatus, rekomenduoja didinti baltymų suvartojimą, kad būtų išvengta raumenų masės praradimo. Dėl šių rekomendacijų sparčiai išaugo baltyminių produktų, papildų ir baltymų koncentratų paklausa.
JAV ir Europoje išrūgų koncentratų kainos priartėjo prie rekordinių lygių. Jungtinėje Karalystėje varškės sūrio (cottage cheese) pardavimai per vienus metus išaugo net 50 %. Tai rodo aiškią tendenciją: vartotojai vis dažniau renkasi ne saldžius, o baltymingus ir maistingesnius produktus.
Pramonės prognozės ir persitvarkymas
JAV žemės ūkio departamentas jau sumažino šalies cukraus vartojimo prognozę iki 2026 metų – tikimasi, kad jis bus mažesnis maždaug 23 tūkst. tonų. Ekspertai mano, kad lieknėjimui skirtų vaistų rinka tik plėsis, o artimiausiais metais atsiras ir pigesnių, plačiajai visuomenei prieinamų tablečių.
Maisto gamintojai į šiuos pokyčius reaguoja jau dabar. Dalis jų keičia produktų sudėtį, mažina cukraus kiekį, didina baltymų ir kitų maistinių medžiagų dalį. Užuot siūlę tiesiog didesnes porcijas ar itin saldžius gaminius, jie stengiasi kurti maistingesnius, sveikatai palankesnius produktus, atitinkančius naujus vartojimo įpročius.
Tuo pat metu atskiros šalys susiduria su savomis kainų problemomis. Pavyzdžiui, Ukrainoje 2026 m. sausį vartotojų kainos, palyginti su gruodžiu, išaugo 0,7 %, o metinė infliacija siekė 7,4 %. Be to, šalyje brangsta duona dėl didesnių elektros energijos kainų, darbo jėgos trūkumo ir logistikos kaštų – tai rodo, kad net ir krentant atskirų žaliavų, tokių kaip cukrus, kainoms, galutiniai maisto produktai vartotojams nebūtinai pinga.
