Vokietija – Jungtinės Valstijos nesikiša į Europos politiką, šeštadienį sakė aukšta JAV Valstybės departamento pareigūnė Sarah Rogers, komentuodama pranešimus apie tariamas Trumpo administracijos pastangas remti su „Make America Great Again“ (MAGA) judėjimu siejamas organizacijas Europoje.
Miuncheno saugumo konferencijos užkulisiuose, kalbėdama POLITICO renginyje, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja paneigė pranešimus, esą ji rėmė programą, skirtą finansuoti radikalių dešiniųjų pažiūrų analitinius centrus ir institutus Senajame žemyne.
„Mintis, kad turime slaptą fondą radikaliosioms dešiniosioms, yra melas“, – pabrėžė Rogers. – „Ne Amerika turi spręsti, kas Europoje bus išrinktas.“
Rogers pasisakymai interpretuojami kaip dar vienas Trumpo administracijos bandymas siųsti taikomuosius signalus Europos partneriams. Tai vyksta nepaisant neseniai paskelbtos Nacionalinio saugumo strategijos, kurioje JAV raginamos „ugdyti pasipriešinimą“ politiniam status quo Europoje. Vos prieš kelias valandas Miuncheno scenoje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paragino siekti „stiprios ir atsinaujinusios Europos“.
Rogers jau anksčiau sulaukė kritikos dėl itin aštrių pasisakymų savo oficialiose socialinių tinklų paskyrose. Ji yra apibūdinusi imigrantus į Vokietiją kaip „importuotą barbarų prievartautojų ordą“, taip pat siejusi Švedijos migracijos politiką su seksualinio smurto atvejais. Be to, ji aktyviai kritikuoja socialinių tinklų reguliavimą Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Po JAV viceprezidento JD Vance’o praėjusiais metais Miunchene pasakyto aštraus pareiškimo, kuriame Europai priekaištauta dėl tariamo bandymo varžyti žodžio laisvę kovojant su užsienio kišimusi į rinkimus, Rogers pripažino, kad Vašingtonas vis dar vertina, kurie sąjungininkai laikomi „gerais“ ar „blogais“. Vis dėlto ji pasirinko švelnesnį toną.
„Kalbant apie tai, kas yra geras sąjungininkas, mes, žinoma, turime savo nuomonę, tačiau su bet kuria demokratiškai išrinkta valdžia dirbsime“, – sakė ji.
Miunchene Rogers sulaukė klausimų, ar stiprėjantys radikalios dešinės judėjimai Europoje, tokie kaip Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir Prancūzijos „Nacionalinis susivienijimas“, dalijasi JAV prioritetais, kai kalbama apie gynybos stiprinimą.
Ne viena dešiniojo sparno partija skeptiškai žiūri į didesnes karines išlaidas ir palaiko santykinai šiltus ryšius su Kremliumi, todėl Vašingtone kyla abejonių dėl ilgalaikio bendradarbiavimo perspektyvų.
Rogers pripažino, kad nors praėjusiais metais ji buvo susitikusi su AfD atstovu, lygiagrečiai vyko susitikimai ir su Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos vyriausybių atstovais.
„Esu diplomatė“, – aiškino ji. – „Mano darbas – susitikti ir kalbėtis net su tais, kurie bent kai kuriais klausimais su mumis nesutinka.“
Pasak Rogers, Baltieji rūmai taip pat turi rimtų nesutarimų su potencialiais dešiniųjų politinio sparno sąjungininkais Europoje. Vis dėlto esama sričių, kuriose randama bendrų interesų – pavyzdžiui, kovoje su dirbtinio intelekto sukurtais melagingais vaizdo įrašais (deepfake) ir seksualiniu išnaudojimu socialiniuose tinkluose.
„Mes tikrai neprieštaraujame minčiai, kad šmeižiantys, seksualizuoti dirbtinio intelekto sukurti vaizdo įrašai yra rimta problema, kuri, galbūt, turėtų būti sprendžiama ir teisinėmis priemonėmis“, – pridūrė Rogers.
