Artėjant Miuncheno saugumo konferencijai, Švedijos ministrės pirmininkės pavaduotoja Ebba Busch išsakė itin griežtą įspėjimą dėl Europos politinės ir saugumo ateities. Pasak jos, žemynas atsidūrė lūžio taške: jei Europos Sąjunga ir toliau dels priimti sprendimus ir priklausys nuo kitų valstybių lyderystės, jos įtaka pasaulyje smuks, o saugumas taps dar labiau pažeidžiamas.
Švedijos premjerės pavaduotoja Ebba Busch, kalbėdama prieš Miuncheno saugumo konferenciją, pabrėžė, kad Europa atsidūrė kritiniame kryžkelėje ir rizikuoja prarasti savo įtaką pasaulio politikoje, jei nepakeis sprendimų priėmimo modelio.
Politikė įsitikinusi, jog atėjo metas ryžtingiems Europos Sąjungos valstybių narių veiksmams, o ne begaliniams derinimams ir svarstymams už uždarų durų. Pasak jos, dabartinė situacija reikalauja greitesnių ir drąsesnių sprendimų, ypač saugumo ir gynybos srityse.
„Trumpas negerbia silpnumo“
Ebba Busch perspėjo Europos lyderius, kad Donaldo Trumpo administracija tampa vis labiau nenuspėjama. Anot jos, JAV prezidento neįkvepia lėti ir gremėzdiški Europos institucijų procesai, o tai kelia realią grėsmę žemyno saugumui, ypač kalbant apie galimas taikos derybas.
„Prezidentas nereaguoja gerai į silpnumą“, – pabrėžė Švedijos vyriausybės narė.
Ji paaiškino, kad būtent dėl vienybės ir aiškios galios stokos Europa rizikuoja būti nustumiama į šalį sprendžiant pasaulinius klausimus – ypač tuo metu, kai karas Ukrainoje artėja prie ketvirtųjų metų. Norėdami būti išgirsti Vašingtone, europiečiai, pasak Busch, privalo parodyti savąją jėgą ir gebėjimą veikti savarankiškai.
„Europą reikia gelbėti nuo pačios savęs“
Švedijos ministrės pirmininkės pavaduotoja griežtai sukritikavo pernelyg didelį ES sureguliavimą ir biurokratiją. Ji priminė, kad Europos Sąjunga buvo kuriama stabilumui užtikrinti, o ne greičiui, kuris šiandien yra būtinas sprendžiant saugumo, energetikos ir gynybos klausimus.
Busch teigimu, valstybių vadovai neturėtų laukti Europos Komisijos nurodymų – jie turi patys imtis iniciatyvos deregulacijos ir energetinio saugumo srityse. Antraip Europa rizikuoja tapti neveiksni savo pačios sukurtų taisyklių įkaitė.
Kaip pavyzdį ji pateikė atsisakymą rusiškų dujų po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Sprendimų priėmimo procesas, jos žodžiais, užsitęsė metų metus vien dėl biurokratinių kliūčių. Jei ES netaps lankstesnė ir „raumenyngesnė“, tai silpnins piliečių pasitikėjimą ir gali išprovokuoti naujas krizes, panašias į Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš bloko.
Busch perspėjimas skamba tuo metu, kai apklausos rodo mažėjantį europiečių pasitikėjimą JAV kaip sąjungininke. Vis garsiau kritikuojama Trumpo politika, o Vašingtono vaidmuo užtikrinant NATO saugumą vis dažniau kelią abejonių. Švedijos politikės teigimu, tai dar vienas argumentas, kodėl Europa turi išmokti remtis savo jėgomis ir priimti sprendimus greičiau bei ryžtingiau.
