Kvapniųjų žirnių sėklos dažnai dygsta lėtai, nes jų luobelė yra labai kieta ir sunkiai praleidžia drėgmę. Būtent vanduo suaktyvina dygimo procesą, todėl kol jis neprasiskverbia į sėklos vidų, augimas neprasideda. Dėl šios priežasties sodininkai rekomenduoja atlikti skarifikaciją – lengvai pažeisti sėklos paviršių.
Skarifikacija – tai mechaninis sėklos luobelės subraižymas, padedantis greičiau įsigerti drėgmei. Paprasčiausias būdas tai padaryti – naudoti ne per daug šiurkštų švitrinį popierių. Sėklas galima atsargiai patrinti tarp dviejų švitrinio popieriaus lapelių, kol luobelė šiek tiek suplonės, tačiau svarbu nepažeisti pačios sėklos branduolio.
Dar vienas būdas – sėklų mirkymas vandenyje per naktį. Vandens reikėtų pilti tik tiek, kad jis vos apsemtų sėklas, nes per didelis kiekis gali paskatinti puvimą. Ryte verta sėti tik tas sėklas, kurios pastebimai išbrinko – tai ženklas, kad jos jau sugėrė pakankamai drėgmės.
Geriausia kvapniuosius žirnius sėti kovo mėnesį į maždaug 9 centimetrų skersmens vazonėlius, į kiekvieną dedant po 3–5 sėklas. Daigams paaugus ir sustiprėjus, gegužės pabaigoje juos galima persodinti į nuolatinę vietą lauke. Persodinant svarbu kuo mažiau pažeisti šaknų gumulą, nes kvapnieji žirniai jautriai reaguoja į šaknų sujudinimą.
