Ar galima išauginti kavamedį bute? Daugelis domisi šiuo klausimu. Atsakome: „Taip!“ Pabandykite – ir jums tikrai pavyks.
Kambaryje auginama kava – tai nedidelis visžalis medis. Esant tinkamoms sąlygoms ir gerai priežiūrai, jis gali užaugti iki pusantro metro aukščio. Paprastai žydi pavasarį ir vasarą. Prinokusios uogos primena mažus vyšniukus; jų saldi minkštimas valgomas. Uogos viduje yra dvi šviesiai žalios pupelės. Yra kambarinės kavos veislių, kurios dera skirtingų atspalvių vaisiais – šviesiai rožiniais, tamsiai vyšniniais ar geltonais.
Optimaliomis sąlygomis auginama kambarinė kava
Kavos augalui reikia daug šviesos. Karštuose tropikuose jam būtinas pritemdymas, o mūsų klimato sąlygomis geriausia vieta – pietinė palangė. Esant nepakankamam apšvietimui, augalas prastai auga ir nederi. Jauni medeliai geriausiai vystosi ryškioje, bet išsklaidytoje šviesoje. Vasarą juos galima išnešti į gryną orą, tačiau reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Žiemą kavamedis turėtų stovėti tik pietinėje pusėje, o temperatūra neturėtų nukristi žemiau +18…+20 °C.
Kavamedis gana lepus ir nemėgsta, kai dažnai keičiama jo padėtis šviesos atžvilgiu. Jei nuolat suksite vazoną, formuosis tolygiai lapuota laja, tačiau rizikuosite prarasti derlių. Todėl vietą augalui pasirinkite apgalvotai.
Laistyti kavamedį reikia reguliariai, ypač vasarą – gausiai. Laistymui skirtas vanduo turi būti minkštas, nekalkingas ir šiek tiek šiltesnis už kambario temperatūrą. Norint palaikyti reikalingą silpną substrato rūgštingumą, kartą per mėnesį į nusistovėjusį vandenį įlašinkite 2–3 lašus acto rūgšties arba įdėkite kelis citrinos rūgšties kristaliukus.
Kavamedis gana gerai pakelia sausesnį orą, tačiau jam naudinga apipurkšti lapus, ypač karštuoju metų laiku. Nuo pavasario iki rudens, išskyrus žydėjimo laikotarpį, kartą per savaitę kavamedžiui rekomenduojama surengti šiltą dušą.
Per pavasario–vasaros laikotarpį kavamedį reikia reguliariai tręšti. Aktyvaus augimo metu tai daroma kas 7–10 dienų, kaitaliojant skystas mėšlo trąšas (karvių mėšlo ištrauką santykiu 1:10) ir pilnas mineralines trąšas su mikroelementais. Pavasarį didinama azoto dozė, vaisių formavimosi metu – fosforo, o rudenį – kalio. Gerai įsisavinamo fosforo šaltinis – ragučių skiedros arba kaulų miltai (apie 0,2 l 10 kg žemės).
Kavamedžio persodinimas
Kavą rekomenduojama persodinti pavasarį, maždaug kas dvejus metus. Naujas vazonas turėtų būti 2–3 cm didesnio skersmens ir aukštesnis nei ankstesnis. Iš karto geriau rinktis aukštesnius vazonus, nes kavamedis formuoja gerai išsivysčiusią šaknų sistemą.
Kava mėgsta molingą, organinėmis medžiagomis ir fosforu turtingą, būtinai silpnai rūgščią, orui ir drėgmei laidžią žemę. Substratą galima susimaišyti patiems: imkite 2 dalis velėninės (sodo) žemės, 1 dalį humuso, 1 dalį rūgščios aukštapelkių durpės viršutinio sluoksnio ir 2 dalis upės smėlio. Jei augalas jaunas, velėninės žemės kiekį sumažinkite perpus. Taip pat naudinga įdėti lapuočių pelenų (apie 0,5 l 10 kg žemės).
Kitas galimas žemės mišinio variantas: velėninė žemė, lapinė žemė, humusas ir smėlis santykiu 4:2:1:1.
