Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė jaučiantis „didelę simpatiją“ siūlymui uždrausti socialinius tinklus vaikams, likus kelioms dienoms iki valdančiųjų politikų diskusijų, kurios prasidės penktadienį.
Raginimai riboti socialinių tinklų naudojimą vaikams Vokietijoje stiprėja, kai kitos Europos šalys jau žengia panašius žingsnius, siekdamos apsaugoti nepilnamečių psichinę ir fizinę sveikatą.
Merzas sakė apskritai esąs „labai, labai, labai atsargus“, kai kalbama apie teisinius draudimus tokiems dalykams kaip socialiniai tinklai, tačiau pabrėžė, kad „pasekmės“, susijusios su melagingomis naujienomis, dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais ir platformomis, tokiomis kaip „TikTok“, „viską daro daug sudėtingiau“.
Kancleris pabrėžė, kad vaikų apsauga mokykloje „privalo būti pirmoje vietoje“. Pasak jo, argumentas, esą vaikus būtina kuo anksčiau supažindinti su skaitmeniniais įrankiais, nėra įtikinamas: „Tuomet reikėtų ir alkoholį pradėti duoti pradinėje mokykloje, kad jie prie jo priprastų.“
Socialdemokratų partijos pasiūlyme, kuriam Merzas išreiškė pritarimą, kalbama apie socialinių tinklų uždraudimą jaunesniems nei 14 metų vaikams.
Plati politinė parama ir besiformuojantis konsensusas
Merzo vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos nariai taip pat palaiko idėją įvesti amžiaus ribojimus. Kanclerio kanceliarijos vadovas ir įtakingas CDU veikėjas Thorstenas Frei pranešė, kad šis klausimas bus svarstomas partijos suvažiavime Štutgarte, vyksiančiame penktadienį ir šeštadienį.
Siūlomą draudimą remia ir kitos politinės jėgos. Žaliųjų partija ir kairioji Sahros Wagenknecht aljanso politinė jėga taip pat yra pasisakiusios už socialinių tinklų prieigos amžiaus ribojimus. Tuo metu kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ lieka viena didžiausių oponenčių – ši partija teigia, kad kalbama ne tiek apie vaikų gerovę, kiek apie piliečių kontrolę.
Vyriausybės paskirta ekspertų grupė iki vasaros turėtų pateikti oficialias politikos rekomendacijas dėl galimų ribojimų.
Europos šalių patirtis ir ES vaidmuo
Vokietija nėra vienintelė šalis, svarstanti ar jau įgyvendinanti socialinių tinklų ribojimus nepilnamečiams. Prancūzija ir Danija jau yra priėmusios įstatymus, draudžiančius vaikams iki tam tikro amžiaus naudotis socialiniais tinklais. Daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narėse panašūs pasiūlymai diskutuojami parlamentuose.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez neseniai paskelbė, kad šalyje bus įvestas socialinių tinklų draudimas jaunesniems nei 16 metų paaugliams.
Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Graikija, ragina imtis bendrų veiksmų ES lygiu. Į šias diskusijas įsitraukė ir Europos Komisija – jos pirmininkė Ursula von der Leyen subūrė specialią ekspertų grupę, kuri turės patarti dėl galimos bendros europinės politikos.
Kritika: ar draudimai daugiau pakenks, nei padės?
Nors dalis politikų ir visuomenės palaiko griežtesnį reguliavimą, vaikų teisių ir privatumo gynėjai įspėja dėl neigiamų tokios politikos pasekmių.
Jų teigimu, socialinių tinklų draudimai nebūtinai bus veiksmingi saugant vaikus nuo žalingo interneto turinio. Vaikai gali rasti būdų apeiti apribojimus, o visiškas uždraudimas gali pažeisti jų teisę gauti informaciją, bendrauti ir dalyvauti viešajame gyvenime skaitmeninėje erdvėje.
Kritikai taip pat perspėja, kad tokie draudimai gali tapti pretekstu įvesti griežtesnę interneto priežiūrą ir susilpninti visų gyventojų teisę į privatumą, pavyzdžiui, didinant amžiaus tikrinimo mastą ar įvedant privalomą tapatybės nustatymą internete.
