Norint, kad abrikosas derėtų kasmet, nereikėtų pasikliauti atsitiktine sėkme – su medžiu būtina dirbti kryptingai ir nuosekliai. Nuo ankstyvo pavasarinio purškimo iki subalansuoto tręšimo kiekvienas etapas turi reikšmės. Ypač svarbu laikytis tikslaus apsaugos grafiko ir parinkti tinkamus preparatus pagal pumpurų bei vaisių užuomazgų vystymosi stadiją.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl abrikosas dažnai dera kas antrus metus, yra žiedų ir jaunų užuomazgų pažeidimai grybinėmis ligomis. Vėsūs ir drėgni pavasariai sudaro palankias sąlygas infekcijoms plisti, o jos gali pažeisti pumpurus dar iki visiško jų prasiskleidimo. Tokiu atveju medis išeikvoja daug energijos žydėjimui, tačiau realaus derliaus nesulaukia.
Purškimų efektyvumas labai priklauso nuo jų atlikimo laiko. Jei purškiama pavėluotai arba nuolat naudojamas tas pats preparatas, apsauga tampa silpnesnė. Svarbu veikti iš anksto ir kaitalioti veikliąsias medžiagas, kad būtų išvengta atsparumo susidarymo ir užtikrinta visapusiška apsauga.
Ankstyvą pavasarį, kai oras dar vėsus ir pradeda brinkti pumpurai, rekomenduojama naudoti preparatą, veiksmingą žemesnėje temperatūroje, pavyzdžiui, „Horus“. Purškimas atliekamas tuomet, kai maždaug penktadalis pumpurų pradeda skleistis. Šiame etape svarbiausia nepraleisti momento, nes prasiskleidžiantys pumpurai yra itin jautrūs infekcijoms. Tirpalas turi būti išpurškiamas smulkia dulksna, kad padengtų visą vainiką ir žiedinius užuomazgas.
Masinio žydėjimo metu, kai medis pereina į aktyvią fazę, reikalingas kitas, kitokiu veikimo mechanizmu pasižymintis preparatas, pavyzdžiui, „Reviona“. Šiame etape svarbiausia apsaugoti būsimas vaisių užuomazgas, todėl purškimas turi būti tolygus ir kruopštus. Net ir nedidelės nepadengtos vainiko vietos gali tapti infekcijos židiniu.
Vėliau, kai įvyksta natūralus dalinis užuomazgų kritimas ir nubyrėja apie 20–25 procentai jų, medis pradeda formuoti būsimą derlių. Šiuo metu atliekamas baigiamasis purškimas preparatu, pavyzdžiui, „Signum“, kuris padeda apsaugoti išlikusias užuomazgas ir užtikrina jų sveiką vystymąsi iki pilnaverčių vaisių.
Laikantis tokios nuoseklios apsaugos schemos ir kartu užtikrinant tinkamą tręšimą bei bendrą medžio priežiūrą, galima pasiekti stabilų kasmetinį derlių. Net ir sudėtingomis pavasario sąlygomis tinkamai prižiūrimas abrikosas geba išlaikyti žiedus, sėkmingai suformuoti vaisius ir džiuginti gausiu derliumi kiekvienais metais.
