Europos gynybos politika vis labiau krypsta į siekį stiprinti savo pramonę ir mažinti priklausomybę nuo JAV tiekiamos ginkluotės. Tačiau šie pokyčiai sulaukia griežtos Vašingtono reakcijos: JAV perspėja, kad pernelyg proteguojant Europos gamintojus gali būti apribota ES prieiga prie Amerikos ginklų rinkos. Šiame straipsnyje aptariama, kuo grindžiami JAV grasinimai, kokią įtaką tai gali turėti Europos gynybos sektoriui ir kokios diskusijos vyksta pačioje Europos Sąjungoje.
Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas pagrasino Europai apriboti prieigą prie Amerikos ginklų rinkos. Šis perspėjimas buvo išsakytas prieš pat planuojamą Europos Sąjungos ginklų pirkimo taisyklių atnaujinimą, susijusį su plataus masto Europos žemyno persiginklavimu.
Vašingtonas pabrėžė, kad ryžtingai prieštarauja bet kokiems ES teisės aktų pakeitimams, kurie „apribotų JAV gynybos pramonės galimybes dalyvauti valstybių narių gynybos pirkimuose“. Pasak Pentagoną atstovaujančių pareigūnų, bet kokia protekcionistinė politika, kuri išstumia amerikietiškas įmones iš Europos rinkos, tuo pat metu paliekant europietiškas įmones su plačiomis galimybėmis JAV rinkoje, yra „netinkamas veiksmų kursas“.
Jei į atnaujintą ES viešųjų gynybos pirkimų direktyvą būtų įtrauktos nuostatos, aiškiai palankesnės Europos gamintojams, JAV grasina peržiūrėti visas šiuo metu galiojančias išimtis iš „Pirk amerikietiška“ (angl. „Buy American“) įstatymo, kurios yra numatytos dvišalėse sutartyse. Praktikoje tai reikštų faktišką JAV ginklų rinkos užvėrimą daugeliui Europos gynybos pramonės įmonių.
Toks Vašingtono tonas atrodo prieštaringas ES politikos stebėtojams. Viena vertus, JAV administracija, ypač Donaldo Trumpo valdymo laikotarpiu, nuolat ragino Europą didinti išlaidas gynybai ir labiau rūpintis savo saugumu. Kita vertus, dabar aiškėja, kad JAV nėra pasirengusios nusileisti savo gynybos pramonės interesų sąskaita ir spaudžia ES neriboti amerikietiškos ginkluotės patekimo į bendrijos rinką.
Pastaraisiais metais Europos Komisija siekia sąmoningai didinti europietiškos ginkluotės dalį Bendrijos šalių arsenaluose, ruošiantis galimai agresijai iš Rusijos pusės. Tačiau dešimtmečiais Europos gynyba buvo stipriai priklausoma nuo JAV technologijų – nuo naikintuvų F‑35 iki sistemų HIMARS ir „Patriot“. Šiuo metu beveik du trečdaliai į ES importuojamos ginkluotės atkeliauja iš Jungtinių Valstijų.
Vasario mėnesį už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pareiškė, kad būtina kurti tikrą Europos gynybos sąjungą ir laipsniškai pakeisti amerikietiškus pajėgumus – įskaitant kosminę žvalgybą ir degalų papildymą ore – europietiškais sprendimais. Toks kursas reikštų kur kas didesnes investicijas į Europos gynybos pramonę ir mažesnę priklausomybę nuo JAV.
Numatoma, kad atnaujinta ES gynybos viešųjų pirkimų direktyvos versija bus pristatyta trečiąjį šių metų ketvirtį. Kol kas neaišku, ar joje atsiras privalomos nuostatos, įpareigojančios teikti prioritetą Europos gamintojams, ar bus apsiribota rekomendacinio pobūdžio gairėmis, paliekant didesnę laisvę valstybėms narėms.
Šiuo metu Europos saugumas vis dar labai priklauso nuo vadinamojo JAV „branduolinio skėčio“ ir saugumo garantijų, suteikiamų NATO rėmuose. Tačiau augantis politinis neapibrėžtumas Vašingtone ir didėjanti įtampa transatlantiniuose santykiuose verčia ES ieškoti alternatyvių ilgalaikių saugumo scenarijų ir rimčiau investuoti į savo gynybinius pajėgumus, kad būtų galima atgrasyti Rusiją ir apsaugoti Europos teritoriją net ir pasikeitus JAV politiniam kursui.
