Naujas tyrimas, kuriame nagrinėjami Ispanijoje, Des-Cubierta oloje, aptikti senoviniai raguotų gyvūnų kaukolės, dar labiau pagilina paslaptį, kada ir kodėl neandertaliečiai jas ten sudėjo.
Remiantis keliais nepriklausomais duomenų šaltiniais, kaukolės nebuvo atneštos vienu metu. Labiausiai tikėtina, kad jos į siaurą olos galeriją buvo nešamos pakartotinai, per ilgą laikotarpį, vėlyvajame viduriniajame paleolite, maždaug prieš 70 000–50 000 metų.
Olos kasinėjimai pradėti 2009 metais. Vienas uolienų sluoksnis iš karto patraukė archeologų dėmesį dėl didelės Mousterio kultūrai priskiriamų akmens įrankių gausos. Ši kultūra daugiausia siejama su Europoje gyvenusiais neandertaliečiais.
Tačiau tai buvo ne tik įrankiai – šiame sluoksnyje aptikta ir neįprasta gyvūnų liekanų sankaupa, beveik vien tik kaukolės.
Tyrėjai suskaičiavo bent 35 atskirų gyvūnų kaukolių viršutines dalis: 28 jaučių (ar kitų stambių galvijų), penkių elnių ir dviejų raganosių. Didžioji likusių skeletų dalių – žandikauliai, galūnės, net skruostikauliai – buvo visiškai arba beveik visiškai dingę.
Toks tikslingas gyvūnų kaukolių kaupimas archeologiniuose radiniuose pasitaiko itin retai. Archeologės Lucíos Villaescusos iš Alcalos universiteto (Ispanija) vadovaujama komanda siekė išsiaiškinti, ar pati radimvietė gali suteikti užuominų apie tai, kaip ir kokiomis aplinkybėmis kaukolės buvo sudėtos.
Tam buvo analizuojama kelių tipų informacija: geologinių nuogulų ir archeologinių radinių išsidėstymas erdvėje, suskaldytų kaulų fragmentų sujungimo galimybės ir kaulų išsilaikymo būklė.
Rezultatai parodė, kad pirmiausia į galeriją įkrito uolienų masė, suformavusi nuolaužų kūgį. Būtent po šio akmens nuošliaužos neandertaliečiai pradėjo į olą nešti gyvūnų kaukoles, dėdami jas skirtingais, tarpusavyje atskirtais veiklos etapais.
Nors tikslus šios veiklos trukmės laikotarpis lieka neaiškus, aiškiai matoma, kad kaukolės nebuvo sukauptos vieno įvykio metu. Tarp jų sankaupų esantys nuogulų sluoksniai rodo kartotinį, per laiką pasikartojantį veiksmą.
Kaip ir daugeliu atvejų, kalbant apie senovės žmonių ir neandertaliečių elgesį, greičiausiai niekada tiksliai nesužinosime, kodėl Des-Cubierta olos neandertaliečiai taip atkakliai nešė ir kaupė raguotų žvėrių kaukoles. Vis dėlto pasikartojantis elgesio modelis rodo struktūruotą, tradiciją primenančią praktiką, kuri suteikia retą žvilgsnį į galimą simbolinį mūsų senųjų giminaičių pasaulį.
„Geologinių, erdvinių ir tafonominių duomenų integracija parodė, kad stambiųjų žolėdžių kaukolių sankaupa nebuvo vienkartinis nuogulų susidarymo įvykis, o veikiau pakartotinių epizodų, įsiliejusių į ilgalaikį galerijos naudojimo procesą, rezultatas“, – rašo tyrėjai.
„Šis nuoseklus ir kartojamas elgesys išryškina struktūruotą ir perduodamą šios praktikos pobūdį, prideda svarbią grandį prie platesnių diskusijų apie neandertaliečių kultūrinių raiškų sudėtingumą ir jų galimą simbolinį potencialą.“
