Įsivaizduokite situaciją: prie jūsų prieina pažįstamas ar net visiškai nepažįstamas žmogus ir paprašo nedidelės paslaugos. Jis sako, kad netoliese nėra jo banko bankomato, o mokėti komisinį mokestį už kitos banko kortelės naudojimą nesinori.
Pasiūlymas skamba taip: „Aš tau pervesiu 1000 eurų, o tu juos nusiimsi iš savo kortelės ir atiduosi man grynais.“ Kad ir kaip norėtųsi padėti, tai yra būtent ta situacija, kai geriausia tvirtai pasakyti „ne“. Toks veiksmas gali sukelti rimtų problemų, apie kurias iš pradžių net nesusimąstysite.
Kodėl sukčiams reikia kitų žmonių banko kortelių?
Internetu veikiantiems sukčiams nėra taip paprasta. Vien tik pavogti pinigus iš kieno nors sąskaitos jiems neužtenka – šias lėšas dar reikia taip išgryninti, kad policija negalėtų jų lengvai surasti. Jeigu pavogti pinigai būtų tiesiogiai pervedami į sukčiaus sąskaitą, jį nustatyti būtų labai paprasta. Todėl jie turi veikti greitai, kol bankai nepastebėjo įtartinų operacijų ir neužblokavo sąskaitų.
Paprasčiausias būdas paslėpti pėdsakus – skaitmeninę pinigų formą paversti grynaisiais. Grynieji patys savaime nieko nepasako apie savo kilmę, o jų judėjimą sekti beveik neįmanoma. Būtent čia atsiranda vadinamieji „dropai“, arba pinigų mulai.
Kas yra „dropas“ arba pinigų mulas?
Pats terminas kilęs iš angliško žodžio „drop“, kuris gali reikšti padėjimą, numetimą, perdavimą. Formaliai toks žmogus pats nieko nelaužia ir tiesiogiai nieko neapgauna – jis tik vykdo kitų nurodymus ir už tai gauna simbolinį atlygį arba tai daro „iš draugiškumo“. Tačiau policijos ir teismo akyse toks asmuo laikomas nusikaltimo bendrininku.
Kriminaliniame pasaulyje pinigų mulai yra žemiausia grandis. Tai – tarsi „žaliava“, kurią nusikaltėliai bet kada pasirengę paaukoti. Jie reikalingi dėl dviejų priežasčių: kad pats sukčius niekur nefigūruotų ir išvengtų bausmės, kad būtų suplaktos pėdsakų grandys ir nutraukta skaitmeninė pinigų kelionė, juos išgryninant.
Schema labai paprasta. Žmogus tarsi „išnuomoja“ savo banko kortelę ar sąskaitą. Sukčiai į ją perveda pinigus, žmogus juos nusiima bankomate ir atiduoda grynaisiais. Kartais iš jo dar prašoma atsidaryti naujas korteles, jei senosios būna užblokuojamos.
Kaip žmonės patenka į šias pinkles?
Toli gražu ne visi pinigų mulais tampa sąmoningai. Dažnai taip nutinka dėl paprasčiausio neapdairumo ar žinių stokos.
Vienas dažniausių būdų – suklastoti darbo skelbimai internete. Siūlomas „paprastas darbas iš namų“ be patirties ir be išsilavinimo. Pagrindinė užduotis – priimti pinigus į savo sąskaitą, nusiimti juos ir perduoti toliau. Tokiuose skelbimuose paprastai žadamas didelis uždarbis už kelias valandas „darbo“ ir nereikalaujama jokių oficialių dokumentų.
Jei žmogui kyla abejonių, jis dažnai „nuraminamas“, kad viskas yra visiškai teisėta. Kartais teigiama, jog jo niekas niekada nesuras, arba patariama, ką reikės sakyti, jei kas nors paklaus. Tačiau realybė tokia, kad būtent pinigų mulą nustatyti lengviausia – jo vardas ir pavardė yra tiesiogiai susieti su banko sąskaita. Įrodyta tokio pobūdžio veikla gali baigtis realiu laisvės atėmimu keliems metams.
Sukčiai naudoja ir gudresnius būdus. Pavyzdžiui, gali įtikinti žmogų, kad jis neva padeda „tyrimui“ ar prisideda prie kovos su pinigų plovimu. Pasitaiko atvejų, kai padaromas „neteisingas“ pervedimas ir vėliau prašoma pinigus grąžinti kitu būdu. Sunkesniais atvejais naudojama šantažas ar grasinimai, verčiant žmogų dalyvauti schemoje tam, kad esą „būtų panaikintos skolos“.
Kaip apsaugoti save ir savo pinigus?
Saugiausia – būti atidiems ir nepritarti abejotiniems prašymams ar pasiūlymams. Atpažinti sukčių bandymus nėra sunku, jei suprantate, kaip veikia tokios schemos. Pagrindinės taisyklės:
Niekada nesutikite su „darbais“, kurių esmė – neva tiesiog pervesti ar išgryninti kitų asmenų pinigus. Nesuteikite savo banko sąskaitos „draugams“ ar pažįstamiems, kurie staiga paprašo per juos priimti ar perleisti dideles pinigų sumas.
Visada saugokite savo kortelę ir telefoną, neleiskite, kad jų duomenys patektų į nepažįstamų rankas. Jei į jūsų sąskaitą netikėtai įkrenta nežinomos kilmės pinigai kaip „klaidingas mokėjimas“, neliesti jų ir nedelsiant pranešti savo bankui. Susidūrę su grasinimais ar šantažu, neįsitraukite į jokias derybas – iš karto kreipkitės į policiją.
Net jeigu pasiūlymas atrodo viliojantis ar „visi taip daro“, verta prisiminti vieną dalyką: savo vardą, banko sąskaitą ir laisvę jūs rizikuojate tik jūs pats, o tikrieji nusikaltėliai, pasinaudoję jumis kaip tarpininku, paprasčiausiai dings.
