Net ir atšiauri žiema nėra nuosprendis sodui. Laiku ir tinkamai suplanuotas pavasarinis tręšimas gali atkurti augalų jėgas, suaktyvinti augimą ir grąžinti jiems natūralią vystymosi energiją.
Įprasta pavasarinio tręšimo schema po labai šaltos žiemos nebeveikia taip, kaip anksčiau. Ilgai trunkantys šalčiai išdžiovina augalų audinius ir sumažina šaknų gebėjimą įsisavinti maisto medžiagas. Ypač pavojingi staigūs atlydžiai, po kurių vėl grįžta šaltis – tai išbalansuoja natūralų pumpurų pabudimo ritmą.
Todėl pirmoji pavasario užduotis – ne bet kokia kaina skatinti augimą, o padėti šaknų sistemai vėl pilnavertiškai funkcionuoti.
Pirmasis tręšimas
Ankstyviausias signalas imtis veiksmų – „žaliojo kūgio“ fazė, kai pumpurai tik pradeda busti ir pasirodo pirmasis žalsvas atspalvis. Šiuo metu augalams reikia švelnaus mineralinio tręšimo, kuris: suaktyvina šaknų veiklą, pagerina maisto medžiagų įsisavinimą, padeda atkurti mikroelementų pusiausvyrą.
Būtent šiuo laikotarpiu labai tinka pelenų tirpalas su nedideliu kiekiu acto. Pelenuose gausu kalio, kalcio ir mikroelementų, kurie palaiko augalų pabudimą, o actas padeda dalį maisto medžiagų paversti lengviau įsisavinama forma. Tręšiant aplink kamieno projekciją dirva aprūpinama maisto medžiagomis tolygiai per visą šaknų zoną.
Kada duoti azoto: laukti pirmojo lapelio?
Azotas – pagrindinis augimo variklis, tačiau po šaltos žiemos su juo skubėti nereikėtų. Azoto trąšas patartina naudoti tik tada, kai pasirodo pirmasis pilnai susiformavęs žalias lapelis. Tai reiškia, kad šaknų sistema jau aktyvi ir pajėgi įsisavinti maisto medžiagas nepatirdama perkrovos.
Taisyklė paprasta: iš pradžių – atstatymas, tik po to – augimo skatinimas.
Trys svarbiausios trąšos pavasariniam atsigavimui
Kompostas – gyvos dirvos pagrindas. Gerai perpuvęs kompostas veikia kaip natūralus dirvožemio derlingumo reguliatorius. Jis: pagerina dirvos struktūrą, padeda išlaikyti drėgmę, atkūrė ir palaiko mikroorganizmų aktyvumą, suteikia lėtą ir tolygų maitinimą.
Vištų mėšlas – labai koncentruota organinė trąša, turtinga azotu, fosforu ir mikroelementais. Ją būtina naudoti tik praskiestą ir tik po to, kai augalai jau išskleidžia lapus. Tokiu būdu išvengiama šaknų ir jaunų audinių nudeginimo.
Perpuvęs mėšlas – ilgalaikės augimo energijos šaltinis. Nors jis veikia lėčiau nei vištų mėšlas, tačiau poveikis stabilesnis ir labiau ilgalaikis. Tai tvirtas pagrindas ilgam dirvos derlingumo ir augalų sveikatos atkūrimui po sunkios žiemos.
