Prieš artėjančias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines Kremlius suaktyvino propagandinę kampaniją, siekdamas pademonstruoti tariamą šalies karinės vadovybės nepažeidžiamumą ir pasirengimą ilgalaikiam karui. Vienu iš pagrindinių šios kampanijos elementų tapo viešai parodyti požeminiai vadaviečių bunkeriai ir tunelių sistema.
Rusijos propagandinė žiniasklaida, rengdama siužetus apie tariamai neįveikiamus karinius objektus, parodė kadrus iš požeminio komandinio punkto, pristatomo kaip itin apsaugotas ir galintis atlaikyti masyvius smūgius. Šis siužetas pasirodė būtent prieš invazijos metines, akivaizdžiai siekiant pademonstruoti Rusijos vadovybės nusiteikimą tęsti agresiją.
Reportaže daug dėmesio skiriama vadinamajam tuneliui „Rytai“. Teigiama, kad jo statyba pradėta dar 1969 metais, pasitelkiant metro linijų statytojams būdingas technologijas. Anot siužeto autorių, buvo iškasta kilometrai požeminių galerijų, o pats objektas esą papildomai pagilintas, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas.
Propagandiniame siužete pabrėžiama, kad tuneliais esą galima judėti automobiliais, tokiais kaip UAZ, o pagal matmenis juose „lengvai pravažiuotų net tankai“. Virš tunelių, kaip teigiama, yra kelių metrų storio apsauginis sluoksnis: betoninės plokštės, medinės perdangos ir žemių sankasa. Visa ši konstrukcija pristatoma kaip galinti atlaikyti tankų smūgius ir aviacines bombas.
Siužeto autoriai vadina šį objektą „požeminio komandinio punkto širdimi“ – čia įrengtas situacijų centras. Kadrų iš vidaus metu matyti monitoriai, į kuriuos realiu laiku perduodamas vaizdas iš žvalgybinių ir smogiamųjų dronų. Tokiu būdu bandoma pademonstruoti modernias ryšio ir valdymo sistemas, kuriomis, anot propagandistų, disponuoja Rusijos kariuomenės vadovybė.
Kremlius demonstruoja pasiryžimą tęsti karą
Tokio pobūdžio medžiagos pasirodymas būtent prieš invazijos į Ukrainą metines aiškiai interpretuojamas kaip politinis ir simbolinis signalas. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ne tik nerodo jokio pasirengimo užbaigti karą, bet, priešingai, akcentuoja pasirengimą jį tęsti tiek politiniuose pareiškimuose, tiek ir vizualioje propagandoje.
Akcentas į tariamai itin apsaugotus bunkerius ir kovinių veiksmų valdymo sistemas turi sukurti įvaizdį, kad Rusijos karinė mašina yra ištverminga, apsaugota ir pasirengusi ilgalaikei konfrontacijai. Tokiu būdu siekiama ne tik mobilizuoti vidaus auditoriją, bet ir pademonstruoti Vakarams, esą Kremlius neketina nusileisti.
Tačiau reali padėtis fronte šią propagandinę viziją gerokai griauna. Rusijos kariuomenės nuostoliai kare prieš Ukrainą yra milžiniški. Remiantis atnaujintais duomenimis, iki vasario mėnesio Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 1 258 890 Rusijos karių. Vien per parą nuo vasario 20 iki 21 dienos buvo likviduota dar apie 1010 okupantų. Be gyvosios jėgos netekčių, Rusija prarado ir didžiulį kiekį karinės technikos – tankų, šarvuočių, artilerijos sistemų, aviacijos ir dronų.
Toks kontrastas tarp propagandinio vaizdo apie „neįveikiamus“ bunkerius ir katastrofiškų nuostolių mūšio lauke atskleidžia pagrindinį Kremliaus siekį: paslėpti Rusijos karinę ir politinę silpnybę po tariamo technologinio pranašumo ir nepalaužiamo pasirengimo karo tęsimui šydu.
