Ispanijoje kilęs ginčas dėl darbuotojo atleidimo už alkoholio vartojimą darbo metu baigėsi netikėta jo pergale teisme. Nors vyras per pietų pertrauką išgėrė net 3 litrus alaus, teismas nusprendė, kad darbdavys jį nubaudė per griežtai ir priteisė solidžią kompensaciją.
Ispanijos elektriką darbdavys atleido už tai, kad šis darbo metu vartojo alkoholį – anot darbdavio, vieną kartą per pietų pertrauką jis išgėrė net 3 litrus alaus. Tačiau teismas tokį sprendimą pripažino neteisėtu, o dabar įmonei teks sumokėti vyrui nemažą piniginę kompensaciją.
Nors alkoholio vartojimas darbo vietoje paprastai laikomas rimtu pažeidimu ir pagrindu atleistį iš darbo, teismas nusprendė, kad buvęs elektros montuotojas vis tiek turi teisę į žalos atlyginimą, net jei anksčiau jis jau buvo įtartas ir užkluptas vartojant alkoholį.
Kaip buvo išaiškinta pažeidimo aplinkybė?
Bylos medžiagoje nurodoma, kad įmonės vadovybė darbuotoją ėmė įtarti dėl keisto jo elgesio darbo metu. Siekdama tai patikrinti, bendrovė pasamdė privatų detektyvą, kuris kurį laiką stebėjo elektriko veiksmus.
Detektyvo ataskaitoje teigiama, kad vyras gėrė alų baruose ir net automobilių stovėjimo aikštelėse, o vieną kartą, esą, per pietų pertrauką jis išgėrė apie 3 litrus alaus.
Darbdavys tai įvertino kaip itin rimtą pažeidimą, ypač todėl, kad darbuotojas vairavo tarnybinį automobilį ir dėl to galėjo kelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Remdamasi šiais argumentais, įmonė nusprendė jį atleisti iš darbo.
Tačiau darbuotojas tokį sprendimą apskundė teismui, teigdamas, kad atleidimas buvo neteisėtas ir neproporcingas.
Teismo sprendimas dėl atleidimo už alkoholį
Galiausiai Mursijos aukščiausiasis teismas stojo darbuotojo pusėn. Teisėjai pripažino, kad pažeidimas iš tiesų buvo, tačiau nusprendė, jog skirta sankcija – atleidimas iš darbo – yra pernelyg griežta ir neadekvati aplinkybėms.
Teismas atleidimą pripažino neteisėtu ir nurodė, kad įmonė turi pasirinkti vieną iš dviejų: arba sugrąžinti vyrą į darbą, arba išmokėti jam 47 tūkst. eurų kompensaciją.
Savo sprendimą teismas pagrindė keliomis svarbiomis aplinkybėmis. Pirmiausia buvo pabrėžta, kad pietų pertrauka formaliai nelaikoma darbo laiku, todėl alkoholio vartojimas tuo metu negali būti tiesiogiai traktuojamas kaip darbo drausmės pažeidimas.
Antra, darbdavys nesugebėjo įrodyti, kad alkoholis iš tiesų turėjo neigiamą poveikį darbuotojo pareigų atlikimui ar realiai kėlė pavojų kitiems žmonėms. Nebuvo pateikta duomenų apie avarijas, incidentus ar objektyviai prastesnius darbo rezultatus, susijusius būtent su minėtais epizodais.
Trečia, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Ispanijos teisę darbuotoją galima atleisti už alkoholio vartojimą tik tuo atveju, jei kalbama apie sistemingą ir nuolatinį piktnaudžiavimą, o ne apie pavienius atvejus. Detektyvo užfiksuoti epizodai, teisėjų nuomone, laikytini būtent pavieniais, o ne nuolatiniu įpročiu.
Dar viena byla: „priverstinis neveiklumas“ kaip profesinės kančios forma
Ši istorija nėra vienintelis atvejis Europoje, kai teismai pripažįsta darbdavių atsakomybę už netinkamą elgesį su darbuotojais. Prancūzijoje Lorrance Van Vassenhove padavė į teismą telekomunikacijų bendrovę „Orange“ dėl to, kad daugiau kaip 20 metų gaudama atlyginimą ji realiai neturėjo jokių darbo užduočių.
Dėl epilepsijos ir dalinio paralyžiaus moteris buvo perkelta į rezervą, tačiau vietoj to, kad darbdavys pritaikytų darbo sąlygas prie jos sveikatos būklės, ji faktiškai buvo izoliuota nuo bet kokios veiklos. Lorrance šią situaciją vadina „priverstine neveikla“, kuri, jos teigimu, tapo profesinių kančių ir diskriminacijos forma.
Pasak moters, toks darbdavio elgesys privedė ją prie gilaus emocinio krūvio, depresijos ir socialinio nematomumo jausmo – ji jautėsi lyg neegzistuotų profesinėje aplinkoje, nors formaliai buvo įdarbinta ir gaudavo atlyginimą.
