Jungtinės Karalystės gynybos ministras Alas Carnsas tai, kad nepavyko susitarti dėl JK prisijungimo prie ES SAFE programos, pavadino „savidestruktyviu“ sprendimu Europos saugumo atžvilgiu.
Kalbėdamas Chatham House diskusijoje, Carnsas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė yra „absoliučiai būtina Europos saugumui“, todėl jos neįsileidimas į europinį gynybos finansavimo fondą, jo žodžiais, „iš esmės yra šūvis sau į koją, jei kalbame apie galimai iškylantį grėsmės materializavimąsi“.
Derybos tarp Briuselio ir Londono dėl 150 mlrd. eurų vertės ES ginklų finansavimo plano „Security Action for Europe“ žlugo lapkritį, kai šalys įstrigo ginče dėl JK įnašo dydžio.
Be susitarimo Jungtinė Karalystė vis dar gali dalyvauti bendruose ginkluotės pirkimo projektuose, kuriuose ne daugiau kaip 35 proc. ginkluotės sistemos vertės būtų finansuojama iš šios schemos lėšų.
Londonas siekė didesnės finansavimo dalies, kuri būtų naudinga didelę gynybos pramonę turinčiai šaliai.
Ginkluotųjų pajėgų ministras prognozavo: „Pamatysite daugiau darbo šia kryptimi. Manau, matysime gerokai platesnį bendradarbiavimą.“
Premjeras Keiras Starmeris Miuncheno saugumo konferencijoje pabrėžė norą gilinti ES ir JK bendradarbiavimą gynybos finansavimo srityje, tą patį neseniai sakė ir kanclerė Rachel Reeves.
Vis dėlto kol kas neaišku, kokia forma toks bendradarbiavimas galėtų vykti. Europos Komisija iki šiol nedavė ženklų, kad ruoštųsi antrajai SAFE iniciatyvos bangai, o JK iždas išlieka skeptiškas dėl prisijungimo prie pasaulinio gynybos banko perspektyvų.
Londonas šiuo metu spaudžia Briuselį dėl naujų ES viešųjų pirkimų taisyklių, kurios gali paveikti britų gamintojus, tačiau dar neaišku, ar „Made in Europe“ planas apims ir gynybos sektorių.
