Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina pristatyti atnaujintą šalies branduolinę doktriną. Šis žingsnis svarbus ne tik Prancūzijai, bet ir visai Europai, nes Paryžius siekia aiškiau apibrėžti savo vaidmenį žemyno gynyboje ir branduolinio atgrasymo architektūroje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kovo 2 dieną pristatys atnaujintą šalies branduolinę doktriną, kurioje bus išdėstytos Paryžiaus galimybės užtikrinti Europos sąjungininkų apsaugą.
Doktrinoje numatyta išlaikyti minimalų, tačiau galingą Prancūzijos branduolinį arsenalą, galintį padaryti pakankamai didelę žalą, kad būtų atgrasytas bet koks pirmasis smūgis. Macronas pabrėš strateginę Paryžiaus autonomiją ir pasirengimą sąjungininkams pateikti aiškų vertinimą, kokias branduolinio atgrasymo garantijas Prancūzija pajėgi suteikti. Tuo pačiu bus akcentuojama, jog Paryžius nesiekia konkuruoti su NATO ar pakeisti JAV teikiamo saugumo.
Europos vyriausybės, ypač tradiciškai proamerikietiškos šalys, atsargiai vertina Prancūzijos iniciatyvą ir kelia klausimą, ar Prancūzijos branduolinis arsenalas iš tiesų galėtų patikimai užtikrinti viso žemyno apsaugą. Taip pat diskutuojama dėl finansavimo, sprendimų dėl branduolinio ginklo panaudojimo kontrolės bei pusiausvyros tarp branduolinių ir įprastinių pajėgų.
Macronas taip pat ketina pabrėžti „strateginio neapibrėžtumo“ principą, kuris taikomas branduolinio ginklo panaudojimui. Europos diplomatų teigimu, toks principas turėtų siųsti signalą Maskvai apie Prancūzijos pasirengimą atgrasymui, tiesiogiai neatskleidžiant konkrečių ketinimų ar scenarijų.
Tuo tarpu Jungtinė Karalystė rengia plataus masto atnaujintą gynybos strategiją ir neatmeta galimos atakos prieš savo teritoriją. Londonas įsigyja amerikietiškų naikintuvų F-35A eskadrilę, galinčią gabenti JAV gamybos taktines branduolines bombas. Tai pirmą kartą nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigos suteiks Jungtinei Karalystei galimybę turėti iš oro paleidžiamą branduolinį ginklą.
Naujoji Jungtinės Karalystės gynybos strategija grindžiama trimis pagrindiniais principais: karinio pasirengimo užtikrinimu, šalies vaidmens NATO stiprinimu ir inovacijų diegimu „karo meto tempu“.
