Banko, kurio būstinė yra Frankfurte, finansinėje ataskaitoje fiksuotas maždaug 1,25 mlrd. eurų nuostolis. Dėl to dar kartą nebus išmokėtas pelnas euro zonos nacionaliniams centriniams bankams, tarp jų ir Vokietijos Bundesbankui. Paskutinį kartą ECB pelną užfiksavo 2021 metais. 2024 metais ECB patyrė didžiausią nuostolį per daugiau kaip 25 metų istoriją – daugiau nei 7,9 mlrd. eurų.
Bundesbankas savo metinę ataskaitą planuoja pristatyti ateinantį ketvirtadienį (kovo 5 d.). 2024 finansiniais metais šis centrinis bankas pirmą kartą nuo 1979 metų dirbo nuostolingai – ir iškart patyrė didžiausią nuostolį savo istorijoje: maždaug 19,2 mlrd. eurų. Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis jau yra įspėjęs apie tikėtinus nuostolius ir ateinančiais metais.
Posūkis 2026 metais?
ECB vertinimu, banko rezultatai artimiausiais metais gali vėl tapti teigiami. „Tikimasi, kad ECB 2026 metais arba vėliau vėl pradės gauti pelno, nors tai priklausys nuo būsimų pagrindinių ECB palūkanų normų, valiutų kursų, taip pat nuo ECB balanso dydžio ir struktūros“, teigiama banko pranešime.
Tačiau kol euro zonos nacionaliniai centriniai bankai vėl pradės gauti išmokas iš ECB pelno, gali praeiti dar keleri metai. Pastaraisiais metais susikaupęs maždaug 10,5 mlrd. eurų nuostolis lieka ECB balanse tol, kol bus padengtas būsimais pelningais metais.
ECB pabrėžia: nuostoliai netrukdo mūsų darbui
ECB dar kartą akcentavo, kad laikini nuostoliai yra būtinos pinigų politikos priemonės pasekmė. „Bet kuriuo atveju ECB, nepriklausomai nuo galimų nuostolių, gali veiksmingai vykdyti savo veiklą ir įgyvendinti pagrindinį įgaliojimą – užtikrinti kainų stabilumą“, teigiama banko pozicijoje.
Pagrindinis centrinių bankų tikslas nėra pelno siekimas. ECB kartu su euro zonos nacionaliniais centriniais bankais visų pirma turi užtikrinti kainų stabilumą ir taip prisidėti prie stabilios bendros valiutos – euro – 21 valstybėje, priklausančioje euro zonai.
Palūkanų politikos pasekmės
Nuo 2022 metų vasaros ECB sparčiai didino palūkanų normas, siekdamas suvaldyti smarkiai išaugusią infliaciją. Didesnės palūkanos finansų rinkose reiškė didesnes palūkanų sąnaudas centriniams bankams, kurios augo greičiau nei jų gaunamos palūkanų pajamos.
Tuo pat metu daugelis ilgo laikotarpio vertybinių popierių – valstybės ir įmonių obligacijos, kurias euro zonos centriniai bankai metų metus masiškai pirko vykdydami bendrą pinigų politiką – generuoja palyginti mažas palūkanas.
Dabar, kai infliacija gerokai sumažėjo palyginti su rekordiniu lygiu, ECB vėl ėmė mažinti bazines palūkanų normas. Dėl to pernai palūkanų sąnaudos neto išraiška sumažėjo iki 178 mln. eurų, kai 2024 metais jos siekė net 6,98 mlrd. eurų. (awp/mc/ps)
