Europos Centrinio Banko (ECB) darbuotojai mano, kad turi laikyti savo nuomonę savyje – kitaip rizikuoja susilaukti neigiamų pasekmių.
Tai paaiškėjo per ECB 2024 m. lapkritį–gruodį atliktą vidinę darbuotojų apklausą, kuri atskleidė, jog dauguma darbuotojų nepasitiki, kad gali laisvai išsakyti savo požiūrį nesulaukdami atsako „iš viršaus“.
Tokia situacija kelia grėsmę ECB prezidentės Christine Lagarde palikimui ir skatina abejones dėl diskusijų kultūros kokybės Banke jos vadovavimo laikotarpiu, be to, stiprina sklandančius gandus, kad prancūzė gali anksčiau laiko nutraukti savo aštuonerių metų kadenciją. Rezultatai paskelbti itin nepatogiu metu – ECB šiuo metu susiduria su profsąjungos inicijuotu teisiniu procesu dėl, kaip teigiama, mėginimų riboti darbuotojų žodžio laisvę.
Apklausoje dalyvavo apie 75 procentus darbuotojų, o rezultatai jiems pristatyti ketvirtadienį vykusioje visuotinio susitikimo (angl. Town Hall) sesijoje.
34 procentai respondentų nesutiko su teiginiu, kad jie „gali laisvai išsakyti savo nuomonę nebijodami neigiamų pasekmių“. Dar 24 procentai darbuotojų nebuvo tikri, kaip į šį teiginį atsakyti. Ilgiau ECB dirbantys darbuotojai baimę susilaukti neigiamo atsako įvardijo dažniau nei neseniai priimti kolegos.
Po susitikimo vienas darbuotojas sakė, kad žmonės buvo „labai nusivylę“ pristatymu, nes pasigedo tikro įsipareigojimo ką nors iš esmės keisti.
Viešai Christine Lagarde pabrėžia įvairovės svarbą. Vos prieš kelias dienas ji gyrė skirtingus euro zonos centrinių bankų vadovų balsus, teigdama, kad „įvairovė yra turtas didelio neapibrėžtumo laikais“. Davoso Pasaulio ekonomikos forume 2024 m. ji taip pat griežtai kritikavo ekonomistus dėl „gentinės klikos“ formavimo ir tvirtino, kad platesnės perspektyvos visuomet veda prie geresnių sprendimų.
Tačiau, sprendžiant iš apklausos rezultatų, tokia dvasia ECB būstinėje Frankfurto rytinėje dalyje kol kas tikrai nejaučiama.
ECB profsąjungos viceprezidentas Carlosas Bowlesas dar pernai viešai įspėjo, kad Banke besiformuojanti „baimės kultūra“ skatins savicenzūrą ir grupinį mąstymą. Būtent ECB bandymai sutrukdyti profsąjungai viešai kalbėti apie šias problemas ir tapo teisinio ginčo su Banku priežastimi.
Profsąjunga ne juokais sunerimusi dėl naujosios apklausos rezultatų. „Kai darbuotojai jaučiasi nesaugūs kalbėti atvirai, tai nebėra vien personalo valdymo klausimas – tai tampa rizika pačiai politikai“, – pabrėžė profsąjungos atstovas.
Neatitikimą tarp viešo ECB įvaizdžio ir realių darbuotojų nuotaikų bent iš dalies rodo ir tai, jog mažiau nei trečdalis apklaustųjų mano, kad „ECB yra atviras bendraudamas su darbuotojais“.
ECB atstovas nurodė, kad Bankas „kartu su darbuotojais ir jų atstovais dirba, siekdamas tinkamai sureaguoti į apklausos rezultatus“ ir „kuria atviresnę, labiau palaikančią darbo aplinką – skatina sąžiningą dialogą, normalizuoja mokymąsi iš klaidų ir stiprina elgsenos modelius, kurie užtikrina saugumą ir įtrauktį“.
Karjeros laiptai stringa
Nors didžioji darbuotojų dauguma teigia besididžiuojantys ECB misija ir jaučiantys įkvėpimą savo darbe, mažiau nei vienas iš trijų rekomenduotų ECB kaip patrauklią darbo vietą.
Viena pagrindinių problemų – karjeros galimybės, kurios dažnai kelia iššūkių viešojo sektoriaus finansinėms institucijoms.
Keturi iš dešimties darbuotojų nemano, kad turi geras profesinio tobulėjimo galimybes. Tai, pasak profsąjungos, prastas signalas apie ECB karjeros sistemą. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad papildomi 20 procentų apklaustųjų net nėra tikri, kaip jų karjera galėtų vystytis Banko viduje.
Vis dėlto apklausa turi ir kiek šviesesnių aspektų – bent jau kai kurių akimis. Beveik du trečdaliai respondentų teigia, kad ECB su jais elgiasi teisingai. Šis rodiklis išlieka gana stabilus, palyginti su ankstesnėmis apklausomis, nepaisant to, kad atskiri tyrimai anksčiau rodė rimtą susirūpinimą protekcionizmu ir favoritizmu.
Šioje apklausų bangoje nebuvo jokių klausimų apie tai, kas konkrečiai lemia karjeros pažangą – dėl to profsąjunga dar apklausos pradžioje išsakė griežtą kritiką.
ECB žada imtis konkrečių veiksmų. Banko atstovo teigimu, apklausos rezultatai jau verčiami į „apčiuopiamus žingsnius – vadovams padedama vesti turiningesnius pokalbius apie darbuotojų tobulėjimą, kuriami tiesioginiai bendravimo kanalai su personalu ir aktyviau bendraujama su ilgesnį stažą turinčiais kolegomis, kad būtų geriau suprasti ir spręsti jų problemas“.
