Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos vis giliau skverbiasi į kasdienį gyvenimą, neaplenkdamos ir religinių bendruomenių. Vis dėlto Katalikų Bažnyčios vadovas Levas XIV pabrėžia, kad tikėjimo skelbimas negali būti patikėtas algoritmams – tai išskirtinai žmogaus atsakomybė ir pašaukimas.
Popiežius Levas XIV kreipėsi į kunigus, ragindamas jų nesinaudoti dirbtiniu intelektu ruošiant pamokslus tikintiesiems. Pasak jo, skaitmeninės technologijos nėra pajėgios perduoti tikrosios ir gyvosios tikėjimo patirties.
Susitikime su Romos vyskupijos kunigais Levas XIV įspėjo dėl dirbtinio intelekto naudojimo dvasiniame darbe ir paragino kunigus atsakingai vertinti interneto bei generatyvinių dirbtinio intelekto sistemų teikiamas galimybes.
„Popiežius įspėjo dėl pagundos rengti pamokslus pasitelkiant dirbtinį intelektą“, – pabrėžiama jo kalboje kunigams.
Levas XIV ragino dvasininkus „priešintis pagundai“ kurti pamokslus ar kitus dvasinius kreipimusis į tikinčiuosius naudojantis dirbtinio intelekto redaktoriais ir tekstų generatoriais. Anot jo, tokios priemonės gali užgožti asmeninę maldą, apmąstymą ir tikrą kunigo pastangą bendrauti su bendruomene.
„Kiekvienas raumuo mūsų kūne nunyksta, jei juo nejuda ir juo nesinaudoja – lygiai taip pat ir smegenys reikalauja naudoti mūsų pačių intelektą, kad išlaikytų gebėjimą dirbti“, – sakė Levas XIV, ragindamas kunigus neperduoti savo atsakomybės mašinoms.
Popiežius pabrėžė, kad pamokslas yra tikėjimo skelbimo įrankis, o dirbtinis intelektas „niekada nebus tam pajėgus“. Jo teigimu, tikrasis tikėjimo liudijimas kyla iš asmeninio santykio su Dievu, maldos ir gyvenimo patirties, o to jokia technologija atkartoti negali.
Levas XIV taip pat įspėjo, kad pernelyg intensyvus bendravimas su dirbtiniu intelektu gali tapti pavojingas: technologijos turi tarnauti žmogui, o ne jį pakeisti. Kunigų užduotis – kalbėti iš širdies, remiantis Evangelija ir savo gyvenimo patirtimi, o ne standartizuotais, algoritmų sugeneruotais tekstais.
Kalbėdamas apie platesnį kontekstą, popiežius atkreipė dėmesį, kad įvairiose šalyse jau svarstomos religinės tematikos dirbtinio intelekto sistemos. Pavyzdžiui, Rusijos politinės ir religinės struktūros siekia kurti „stačiatikišką“ dirbtinį intelektą, paremtą vadinamosiomis „tradicinėmis vertybėmis“, siekiant apsaugoti informacinę erdvę nuo vakarietiškų idėjų.
Tokia sistema, kaip skelbiama, būtų grindžiama Rusijos stačiatikių bažnyčios kanonais, Evangelija bei rusų klasikų ir filosofų – nuo Fiodoro Dostojevskio iki Aleksandro Dugino – darbais ir pristatoma kaip „dvasinio saugumo“ klausimas. Levo XIV žinutė šioje šviesoje dar aiškesnė: joks „religinis“ dirbtinis intelektas negali pakeisti gyvo tikėjimo, laisvo žmogaus proto ir atsakingo asmens liudijimo.
