Šiandien galima įgyti pačių įvairiausių profesijų, tačiau gyvenimas retai klostosi tiesia linija. Jei jūsų dabartinis darbas mažai susijęs su studijų kryptimi, greičiausiai esate geroje kompanijoje.
Europos statistikos tarnybos duomenimis, maždaug vienas iš trijų jaunų absolventų (32 %), turinčių bent bakalauro laipsnį, dirba už savo studijų srities ribų.
Meno ir humanitarinių mokslų absolventai dažniausiai nutolsta nuo pirminės specializacijos. Beveik pusė jų (48 %) pasirenka visiškai kitą kryptį – tai žemiausias išlaikymo rodiklis tarp visų tirtų sričių. Šiek tiek geresnė padėtis tarp žurnalistikos ir socialinių mokslų absolventų, tačiau net ir čia, savo noru ar dėl būtinybės, 40 % ilgainiui pereina į kitą sektorių.
Sveikatos priežiūros ir IT absolventai dažniausiai lieka savo srityje
Kita vertus, medicinos ir slaugos specialistai dažniausiai išlieka pasirinktoje vagoje – net 81 % sveikatos priežiūros darbuotojų dirba darbą, labai glaudžiai susijusį su jų studijomis.
IT srities absolventai taip pat gana tvirtai laikosi savo krypties – 77 % jų dirba pagal specialybę. Panaši situacija ir tarp tų, kurie studijavo su švietimu susijusias programas (74 %), taip pat inžineriją ir gamybą (73 %).
Šiuos rodiklius iš dalies aiškina ir auganti paklausa. Bandomieji „Eurostat“ statistikos duomenys rodo, kad 2019–2023 m. laikotarpiu būtent gamybos sektoriuje ES fiksuotas didžiausias laisvų darbo vietų rodiklio augimas – +4,2 %.
Aukščiausi išlaikymo rodikliai – Vengrijoje, Slovėnijoje ir Latvijoje
Studijų ir darbo atitikimui įtakos turi ir pilietybė. Kai kuriose šalyse absolventai daug dažniau dirba pagal įgytą specialybę.
Vengrijoje net 86 % jaunų specialistų dirba srityje, tiesiogiai susijusioje su jų studijomis. Vokietija taip pat išsiskiria – čia rodiklis siekia 76 % ir yra aukštesnis nei panašaus masto ekonomikose.
Prancūzijoje šis rodiklis siekia 65 %, Ispanijoje – 64 %, Italijoje – 62 %. Šios šalys rikiuojasi reitingo apačioje kartu su Danija, kur tik 56 % absolventų lieka savo studijų lauke.
Taigi diplomas svarbus, tačiau tai, kas vyksta po studijų, – visai kita istorija. Ypač šiandienos darbo rinkoje, kuriai būdingas nepastovumas ir neapibrėžtumas. Maždaug ketvirtadalis europiečių svarsto galimybę keisti sektorių ir per savo karjerą išbandyti kelias skirtingas kryptis.
Kokie sektoriai labiausiai pažeidžiami dėl dirbtinio intelekto?
Dirbtinis intelektas ir technologijų pažanga yra viena iš pagrindinių jėgų, skatinančių karjeros posūkius. Kartu jos suteikia galimybių didesniam lankstumui ateities darbo rinkoje.
Konsultacinės bendrovės „McKinsey“ skaičiavimais, iki 2030 m. visoje Europoje dėl automatizacijos pažangos reikės perkvalifikuoti apie 94 milijonus darbuotojų.
Ataskaitoje teigiama, kad didžiausias darbo vietų mažėjimas prognozuojamas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje – net iki 94 %. Toliau rikiuojasi meno (80 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (68 %), statybų (58 %) bei transporto ir sandėliavimo (50 %) sektoriai.
Šie pokyčiai jau veikia darbuotojų nuotaikas. Trumpalaikių su dirbtiniu intelektu susijusių atleidimų baiminasi 43 % apklaustųjų – tai penkiais procentiniais punktais daugiau nei 2025 m., rodo „Manpower“ 2026 m. talentų barometras.
