Jungtinė Karalystė, nesugebėjusi susitarti dėl dalyvavimo ES gynybos paskolų schemoje, dabar ėmėsi diplomatinės „žavesio ofensyvos“, siekdama užtikrinti savo pramonei prieigą prie „Pagaminta Europoje“ iniciatyvos.
JK verslo ir prekybos sekretorius Piteris Kailas (Peter Kyle) trečiadienį ir ketvirtadienį lankosi Briuselyje, kur siekia įtikinti Europos Komisiją sudaryti sąlygas Jungtinei Karalystei dalyvauti rengiamoje Europos preferencijos schemoje. Vis garsiau kalbama, kad ši schema gali būti skirta tik ES valstybėms narėms.
„Turime bendrą ekonominio saugumo iššūkį Europos žemyne“, – po susitikimo su Komisijos vicepirmininke Teresa Ribera kalbėjo Kailas. Pasak jo, „Europos žemynas turėtų susivienyti“, kad sustiprintų savo „atsparumą“ didėjančios pasaulinės ekonominės įtampos sąlygomis.
Londonas baiminasi, kad Briuselio siekis teikti pirmenybę „Pagaminta Europoje“ produkcijai užvers duris JK įmonėms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir gauti valstybės pagalbą, taip dar labiau paaštrindamas po „Brexito“ tvyrančią prekybos įtampą.
JK argumentuoja, kad ES ir Jungtinės Karalystės ekonomikos yra pernelyg glaudžiai susijusios, kad atlaikytų griežtai tik ES šalims taikomą Europos preferencijos modelį.
ES „Pagaminta Europoje“ strategija turėtų tapti svarbia daug kartų atidėlioto Pramonės spartinimo akto dalimi. Jo priėmimą jau mėnesius blokuoja nesutarimai tarp valstybių narių ir pačioje Europos Komisijoje. Baltijos ir Šiaurės šalys perspėja, kad ši iniciatyva gali slopinti inovacijas ir riboti prieigą prie ne ES technologijų, todėl, pritardamos Vokietijai, ragina „Pagaminta Europoje“ apibrėžti plačiai ir į ją įtraukti „patikimus“ Bendrijos prekybos partnerius.
Prancūzija, priešingai, siekia, kad dalyvauti galėtų tik Europos ekonominės erdvės šalys (Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija), taip pat valstybės, turinčios su ES abipusiškumo principais grįstus viešųjų pirkimų susitarimus.
Dalyvavimo ribos
Londonas jau anksčiau mėgino gauti išskirtines teises dalyvauti 150 mlrd. eurų vertės ES gynybos paskolų programoje „Security Action for Europe“ (SAFE), tačiau iki šiol nesėkmingai.
Šioje programoje taip pat numatyta Europos preferencijos nuostata: valstybės narės, naudodamosi ES suteiktomis paskolomis ginkluotei įsigyti, privalo užtikrinti, kad ne mažiau kaip du trečdaliai įsigyjamų ginklų sistemų būtų pagaminti ES arba EEE/EFTA šalyje, arba Ukrainoje. Trečiųjų šalių dalyvavimas ribojamas iki 35 %.
Derybos dėl Jungtinės Karalystės prilyginimo ES narei žlugo pernai lapkritį, kai šalims nepavyko susitarti dėl Londono finansinio įnašo dydžio.
Neoficiali informacija rodo, kad pozicijos išsiskyrė kardinaliai: galutinis ES pasiūlymas siekė apie 2 mlrd. eurų, tuo tarpu JK skaičiavo, jog jos įnašas turėtų būti kiek didesnis nei 100 mln. eurų.
Be to, Jungtinė Karalystė siekia dalyvauti ir 90 mlrd. eurų vertės ES paskolų Ukrainai programoje, iš kurių du trečdaliai numatomi karinei paramai.
Premjeras Keiras Starmeris praėjusį mėnesį pareiškė, kad „nesvarbu, ar tai būtų SAFE, ar kitos iniciatyvos – platesnės Europos prasme, kuri apima ES ir kitas Europos šalis, yra logiška dirbti kartu glaudžiau“.
Tačiau Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas žengia itin siauru politiniu taku. Jo vadovaujama Leiboristų partija nuolat atsilieka apklausose nuo dešiniojo populistinio „Reform UK“ judėjimo, kuriam vadovauja aršus „Brexito“ šalininkas Naidželas Faradžas.
Vis dėlto naujausia „YouGov“ apklausa rodo, kad dauguma britų (58 %) dabar mano, jog sprendimas išstoti iš ES buvo klaida, o 54 % palaiko grįžimą į Bendriją. Dar didesnė dauguma – 62 % – remia glaudesnių santykių su ES idėją, tačiau be narystės Sąjungoje, bendrojoje rinkoje ar Muitų sąjungoje.
Briuselis savo ruožtu nuosekliai pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė negali selektyviai rinktis privilegijuotos prieigos prie bendrosios rinkos, neprisiimdama vadinamųjų keturių ES laisvių: laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo. Pastaroji sąlyga ypač jautri, nes galėtų tapti patogia tema Faradžo antivizažinės ir antiimigracinės darbotvarkės stiprinimui įvairiuose rinkimuose.
