Tačiau vos kelios partijos viduje esančios figūros tiki, kad politiškai kalbant šis „kvapas“ truks dar ilgai.
Rezultatas, vienas prasčiausių šiuolaikinėje Leiboristų partijos istorijoje, dar labiau įkaitino aštrias diskusijas dėl Starmerio politinės ateities ir krypties, kuria jis suka partiją.
Šeši ministrai, parlamento nariai ir pareigūnai, kalbėję anonimiškai, sakė nesitikintys, kad dėl šio fiasko premjeras bus nedelsiant nuverstas. Du pašnekovai rezultatą atskirai apibūdino kaip „blogiausią įmanomą scenarijų“. Kitos smarkios nesėkmės, kurių laukiama per nacionalinius ir vietos rinkimus gegužę, laikomos tikruoju lūžio tašku, kuris galėtų nutraukti Starmerio premjerystę net nepraėjus dvejiems metams po jo triuškinamos pergalės visuotiniuose rinkimuose.
Škotijos leiboristas Brianas Leishmanas penktadienį buvo atviras: „Jis turi pasitraukti dėl Škotijos, Jungtinės Karalystės ir partijos gerovės.“
Starmeris ir jo sąjungininkai tikina, kad padėtį vis dar galima ištaisyti ir tam nereikia drastiškos strategijos permainos. Penktadienio interviu premjeras nedavė nė menkiausios užuominos apie dar vieną didelį lyderystės „perkrovimą“, kuriuo tikimasi įtikinti kritikus tiek partijos viduje, tiek už jos ribų. Tiesioginiame laiške visiems Leiboristų partijos parlamentarams Starmeris pažadėjo „išmokti pamokas“, kartu smarkiai užsipuolęs Žaliųjų gautą „ekstremalią“ paramą.
„Nebūčiau linkęs per daug sureikšminti kalbų, esą mes staiga viską mesime ir pradėsime daryti kažką visiškai kitaip“, – sakė vienas aukštas vyriausybės pareigūnas.
„Galima šiek tiek pakeisti akcentus. Tačiau užuot staigiai koregavus kursą, į rezultatą žiūrėsime blaiviai, – pridūrė jis. – Dabar atsikvėpėme ir analizuojame, kas nutiko, bet esame labai ryžtingai nusiteikę laikytis savo plano.“
Pasukti kairėn?
Ar Starmeris ir jo komanda iš tiesų galės laikytis „ramiai tęsiame kursą“ strategijos, partijoje laikoma atviru klausimu. Tai jau kuris laikas kelia nerimą, turint omenyje itin prastus Starmerio asmeninius populiarumo reitingus ir daugybę pačios partijos padarytų klaidų nuo tada, kai ji perėmė valdžią.
„Dabar visi klausia, kokia kryptimi turi judėti partija. Diskusijos ypač suintensyvėjo po to, kai pasitraukė Morganas McSweeney“, – sakė vienas ministras, turėdamas omenyje buvusį premjero štabo vadovą.
„Ar turime vytis progresyvų Žaliųjų ir Libdemų elektoratą ir bandyti suvienyti kairę prieš „Reform UK“? Ar stengtis susigrąžinti buvusius leiboristus, perėjusius pas „Reform“? O gal rinktis tarpinius variantus?“ – retoriškai klausė jis. „Pralaimėjimas Žaliesiems gerokai padidina tikimybę, kad į viršų iškils argumentas dėl būtinybės atsigręžti į progresyvius rinkėjus.“
McSweeney – ilgamečio Starmerio stratego – pasitraukimas, įvykęs kilus klausimams dėl buvusio JAV ambasadoriaus Peterio Mandelsono vaidmens, jau anksčiau paskatino Centro kairės sparną reikalauti ryškesnės kairiosios žinutės. Šie parlamentarai nori, kad partija pirmiausia siektų susigrąžinti progresyvius rinkėjus, kurie dabar linksta į kitas kairiąsias partijas.
Po Gortono ir Dentono rezultatų Starmerio buvusi pavaduotoja Angela Rayner, laikoma vienu pagrindinių partijos kairiojo sparno veidų, pareiškė, kad šis rezultatas „turi tapti žadintuvu“ ir kad Leiboristų partija privalo būti „drąsesnė“, jei nori „išardyti nesąžiningą sistemą“.
Kitas vadinamojo „švelniosios kairės“ sparno atstovas, Didžiosios Mančesterio meras Andy Burnhamas, po rezultatų viešai tylėjo, nors jis laikomas vienu realiausių Starmerio konkurentų. Premjeras ir jo komanda neleido Burnhamui kandidatuoti į laisvą vietą Gortone ir Dentone. Meras pirmą kartą turėtų viešai pasisakyti trečiadienį Vestminsteryje vyksiančiame renginyje.
Kairieji Leiboristų partijos parlamentarai, esantys dar toliau į kairę nuo Rayner ir Burnhamo, jau paragino Starmerį pasitraukti. Leishmanas teigė, kad Starmeris „labai savanaudiškai pasielgė užkirtęs kelią Andy Burnhamo kandidatūrai – tai dar vienas pavyzdys, kaip jis ir jo patarėjai priima klaidingus sprendimus“.
Tačiau kiti partijos veikėjai perspėja prieš desperatišką posūkį į kairę.
„Leiboristai pasinaudos bet kokia proga pasislinkti kairėn – būtent to ir bus reikalaujama partijos viduje, net jei nuo praeitos vasaros partija jau juda kairėn“, – sakė vienas partijos dešiniojo sparno lyderių. Jis priminė 2025 m. apsigalvojimus socialinės paramos reformos ir Palestinos pripažinimo klausimais.
„Visa tai jiems nė kiek nepadėjo kovojant su Žaliaisiais. Lygiai taip pat nesuveikė ir bandymas apibrėžti save kaip „anti-Reform“ jėgą. Dabar bandys viską suversti Morgano strategijai, bet ta strategija iš esmės baigėsi po sukilimo dėl socialinės paramos“, – pridūrė jis.
Švelniosios kairės atstovas tokį požiūrį atmetė: „Tik Leiboristų dešinysis sparnas, gavęs 5 000 balsų į kaulus nuo Žaliųjų, gali padaryti išvadą, kad vijimasis progresyvių rinkėjų yra klaidingas kelias.“
„Ramu ir tęsiam“ – ar dar įmanoma?
Bet kokie rimtesni kurso pokyčiai, regis, bus įmanomi tik tada, kai 10-ajame Dauning Stryte atsiras naujų veidų.
Daug svarbių pozicijų Starmerio artimiausioje komandoje faktiškai lieka laisvos: nėra nuolatinio komunikacijos direktoriaus, o štabo viršininko pareigas laikinai dalijasi du žmonės. Naujoji vyriausioji valstybės tarnautoja ir kabineto sekretorė Antonia Romeo svarbiausias pareigas Whitehall’e perėmė tik praėjusią savaitę.
Leiboristų parlamentarai ir ministrai prieš papildomus rinkimus buvo nusiteikę itin užtikrintai ir tvirtino, kad tik jie gali įveikti „Reform UK“. Starmeris netgi pats lankėsi apygardoje prieš balsavimą – neįprastas žingsnis einančiam pareigas premjerui per papildomus rinkimus ir signalas, kad partija pasitiki savo reitingais. Toks lūkesčių nevaldymas tik sustiprino šoką partijos viduje ankstyvą penktadienio rytą, kai paaiškėjo rezultatai.
Kiti strategai tvirtina, kad partija tiesiog privalėjo demonstruoti pasitikėjimą savimi, jei norėjo įtikinti link Žaliųjų linkstančius rinkėjus balsuoti už leiboristus kaip realiausią alternatyvą „Reform“ partijai. Po balsavimo premjero aplinkos atstovai ir jų sąjungininkai tikino, kad Žaliųjų iššokimas į priekį tėra vienkartinis protesto balsas papildomuose rinkimuose, o per visuotinius rinkimus rinkėjai esą elgsis kitaip.
„Per visuotinius rinkimus Žaliųjų balsus suspausime. Papildomuose rinkimuose situacija yra visiškai kitokia ir daug sudėtingesnė“, – sakė vienas ministrų kabineto narys.
Tas pats aukštas pareigūnas teigė, kad rinkėjai nusigręš nuo Žaliųjų, „kai šiems teks patirti tikrą patikrą“. Leiboristų kritika kampanijos metu daugiausia sukosi apie Žaliųjų siekį legalizuoti narkotikus.
Tačiau kitas partijos pareigūnas tokį požiūrį atmetė: „Tie žmonės tiesiog gyvena iliuzijomis.“
Starmeris vis dar turi kelias kortas rankovėje. Jį laikinai gelbsti potencialių varžovų neorganizuotumas ir faktas, kad dabar paskelbtas lyderystės konkursas užsitęstų iki gegužę vyksiančių vietos rinkimų. Vestminsterį nuolat drebina kalbos apie galimą kabineto pertvarką, o keli švelniosios kairės parlamentarai ragina paaukštinti jų flango atstovus. Vienas Leiboristams palankaus analitinio centro darbuotojas tikino, kad kairėje stiprėja spaudimas buvusį partijos lyderį, dabar energetikos sekretorių Edą Milibandą paskirti kancleriu – finansų ministru.
10-asis Dauning Strytas komentarų apie galimą pertvarką nekomentuoja. Vienas dešiniojo sparno leiboristas įsitikinęs, kad partija dabar „sėdės ir nieko nedarys mažiausiai iki gegužės“, sprendimai bus atidėliojami. „Manau, premjeras dabar per silpnas, kad galėtų imtis rimtesnės pertvarkos, todėl įsivyraus inercija“, – sakė jis.
„Starmeris turi išeiti ir pagaliau paaiškinti, kodėl jis apskritai užsiima politika, kokia jo šalies vizija ir kaip jis ketina ją įgyvendinti“, – sakė aukštas Leiboristų partijos veikėjas.
Ir čia pat pridūrė: „Bet jei to nepadarė per 18 mėnesių valdžioje, dabar tai padaryti bus labai sunku.“
