JAV karinis smūgis Iranui ne tik dar labiau paaštrino situaciją Artimuosiuose Rytuose, bet ir paveikė platesnę geopolitinę pusiausvyrą. Ekspertai pažymi, kad šie įvykiai gali reikšti naujo „antrojo fronto“ atsivėrimą pasaulinėje priešpriešoje ir netikėtai sudaryti naujas galimybes Ukrainai, silpnindami Maskvos ir Teherano ryšius.
Šiaurės Eurazijos transformacijos instituto vykdomasis direktorius Volodymyras Gorbačas teigia, kad pastarieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose iš esmės reiškia naujo fronto atsiradimą globaliame konfliktų lauke. Tiesioginis JAV ir Irano susidūrimas silpnina geopolitinę Maskvos ir Teherano ašį bei gali priversti Kremlių imtis netikėtų politinių sprendimų.
Analitiko teigimu, nors terminai gali būti interpretuojami įvairiai, dabartinėje situacijoje jau matyti požymių, būdingų potencialiam pasauliniam konfliktui. Jis pabrėžia, kad karai šiandien nebėra tik regioninio masto reiškiniai, nes konfliktai įvairiose pasaulio vietose pradeda persipinti ir daryti įtaką vieni kitiems.
Gorbačas pažymi, kad smūgis Iranui gali būti laikomas tikruoju „antruoju frontu“, papildančiu jau vykstančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tuo pačiu tai rodo, kad konfliktai tarp didžiųjų valstybių vis labiau plečiasi ir apima skirtingus regionus.
Pasak eksperto, į šią konfrontaciją vis aktyviau įsitraukia didžiosios pasaulio valstybės. Jungtinės Amerikos Valstijos faktiškai stojo į tiesioginę priešpriešą su Iranu, palaikydamos Izraelį, o Rusija tuo metu tęsia karinius veiksmus Ukrainoje.
Tuo pat metu Kinija, nors ir nedalyvauja atvirame konflikte, išlieka svarbiu geopolitiniu žaidėju. Ji stengiasi išlaikyti įtaką pasauliniams procesams ir stebi situaciją iš šalies, siekdama kontroliuoti galimus geopolitinius pokyčius.
Analitikas taip pat pabrėžia, kad dabartiniai įvykiai signalizuoja apie senosios tarptautinio saugumo sistemos irimą. Pasak jo, ilgą laiką veikusi pasaulio tvarka vis labiau praranda stabilumą ir gali artėti prie galutinio žlugimo.
Vis dėlto „antrojo fronto“ atsiradimas Ukrainai gali reikšti ne tik naujus iššūkius, bet ir svarbias strategines galimybes. Ryški JAV karinės ir politinės galios demonstracija Irane gali turėti stiprų psichologinį poveikį Rusijos vadovybei.
Gorbačas mano, kad tokia situacija potencialiai gali priversti Kremlių imtis neregėtų kompromisų, ypač jei papildomą spaudimą Maskvai pradėtų daryti ir Kinija. Tokiu atveju geopolitinė pusiausvyra galėtų pasikeisti Ukrainos naudai.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į galimą krizę agresorių tarpusavio santykiuose. Jo nuomone, karinis Irano ir Rusijos bendradarbiavimas jau dabar rodo silpnumo ir nepatikimumo požymių.
Analitiko teigimu, geopolitinė konstrukcija, paremta Kinijos, Šiaurės Korėjos, Rusijos ir Irano ašimi, gali pradėti byrėti. Jei Iranas praras savo stabilumą ar bus priverstas susitelkti į vidinius iššūkius, ši vadinamoji geopolitinė piramidė gali netekti vienos svarbiausių savo atramų.
Tokiu atveju gali pradėti byrėti visa platesnė Eurazijos geopolitinė struktūra, kuria rėmėsi Vladimiras Putinas, planuodamas ilgalaikę konfrontaciją su Vakarais. Silpnėjant vienai iš šios sistemos dalių, visa strategija gali susidurti su rimtais iššūkiais.
Eksperto teigimu, iki šiol dominavęs inercinis scenarijus ir imitacinės derybos su agresoriumi gali pereiti į visiškai naują etapą. Tokie pokyčiai gali sukurti sąlygas realesniam diplomatiniam spaudimui ir naujoms derybų galimybėms.
Gorbačas taip pat pabrėžia, kad Maskvos kuriamas „blogio ašies“ projektas, grindžiamas glaudžiu bendradarbiavimu su Teheranu, šiuo metu atsidūrė rimtos krizės akivaizdoje. Jei Iranas bus priverstas sutelkti dėmesį į savo saugumą ir gynybą nuo JAV bei jų sąjungininkų spaudimo, jo galimybės padėti Rusijai reikšmingai sumažės.
Tokiomis aplinkybėmis, anot analitiko, gali atsiverti naujas geopolitinis langas stipresniam Vakarų spaudimui Kremliui. Tai savo ruožtu galėtų paspartinti palankesnį Ukrainai konflikto sprendimą ir sustiprinti tarptautinę paramą Kyjivui.
