Norvegija yra pasirengusi pradėti derybas su Paryžiumi dėl to, kaip Prancūzijos branduolinis arsenalas galėtų prisidėti prie Europos saugumo, antradienį pareiškė užsienio reikalų ministras Espenas Bartho Eide.
„Esame pasirengę tai aptarti partnerystės su Prancūzija susitarimo pagrindu. Tačiau mūsų branduolinė politika išlieka tvirta: taikos metu Norvegijos teritorijoje nebus dislokuota branduolinių ginklų“, – sakė jis Norvegijos parlamentui.
Oslas, sutikdamas pradėti tokias diskusijas, dar kartą parodo, kaip Europos valstybės peržiūri savo saugumo strategijas po Rusijos karo prieš Ukrainą ir didėjančių abejonių dėl JAV patikimumo, susijusių su Donaldo Trumpo perrinkimu.
Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Vokietija, Švedija, Danija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija ir Graikija sutiko pradėti dialogą su Paryžiumi dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo vaidmens Europoje.
Macronas teigė, kad artimiausiomis dienomis su šiomis septyniomis valstybėmis bus sukurti „mainų formatai politiniu lygmeniu“. Bendradarbiavimas apims Europos sąjungininkų įtraukimą į Prancūzijos „strategines vietas“, bendras pratybas ir, ilgainiui, galimybę laikinai dislokuoti branduolinius ginklus galinčius nešti naikintuvus „Rafale“ kitų šalių teritorijoje.
Eide pabrėžė, kad branduoliniai pokalbiai būtų platesnių derybų dėl strateginio gynybos susitarimo su Prancūzija dalis. Pasak jo, viena labiausiai su JAV susijusių Europos valstybių laikoma Norvegija taip pat ketina glaudžiau bendradarbiauti su kitomis šalimis – Jungtine Karalyste, Vokietija, Nyderlandais ir Lenkija.
„Tai yra mūsų rizikų diversifikavimo strategijos dalis“, – sakė jis.
