Europos Sąjunga neturėtų būti spaudžiama priimti naujų narių remiantis Rusijos, Jungtinių Valstijų ar bet kurios kitos užsienio valstybės daromu spaudimu, pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras.
„Jokia už ES ribų esanti galia neturi teisės spręsti dėl plėtros vietoje valstybių narių“, – sakė Benjaminas Haddad, atstovaujantis Prancūzijai kitų ES šalių susitikimuose, kuriuose svarstoma plėtra.
Šie Haddado komentarai pasirodė tuo metu, kai Europos Komisija ir kai kurios ES šalys ragina Ukrainą į Sąjungą priimti per gerokai trumpesnį laiką, nei buvo įprasta kitoms narystės siekusioms valstybėms.
Pasak šaltinių Briuselyje, stumti Ukrainos narystę skatina ir tai, kad narystės perspektyva tapo svarbia derybų dėl taikos, kurioms vadovauja JAV, dalimi. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia, kad šalis į ES įstotų iki 2027 metų. Narystės pažadas veikia kaip paskata ukrainiečiams, kuriems gali tekti priimti sunkius kompromisus dėl galimo taikos susitarimo.
Vis dėlto Haddado pareiškimas rodo, kad Prancūzija nenori, jog ES plėtros grafikas būtų nustatomas užsienio valstybių ar vien tik geopolitinių aplinkybių. Jo žodžiais, „nei Jungtinės Valstijos, nei Rusija“ neturi daryti įtakos ES plėtros politikai.
Paryžius oficialiai remia Ukrainos siekį tapti ES nare. Ukrainos, Moldovos ir Vakarų Balkanų šalys, kurios plačiai laikomos būsimos plėtros bangos dalimi, neturėtų būti paliktos „pilkojoje zonoje, pažeidžiamoje išorės įtakos ir agresijos“, pabrėžė centristinių pažiūrų ministras, kurio kabinetas įsikūręs Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje.
Tačiau Prancūzija skeptiškai vertina pasiūlymus keisti iki šiol galiojusią plėtros tvarką – pavyzdžiui, priimti šalis su ribotesnėmis teisėmis ir vėliau palaipsniui didinti jų statusą taikant etapinės integracijos modelį. „Plėtra turi išlikti griežta ir paremta nuopelnais, kad ji būtų sėkminga ir patikima“, – pabrėžė Haddad.
„Pirkime europietiška“
40-metis ministras taip pat įsitraukė į diskusiją dėl to, kaip ES turėtų naudoti savo išteklius siekdama didinti konkurencingumą. Jis parėmė idėją įtvirtinti „europietišką pirmenybę“ būsimosioms investicijoms iš ilgalaikio ES biudžeto, vadinamojo Daugiametės finansinės programos.
„Kodėl turėtume būti naivesni už amerikiečius, kurie jau daugelį metų taiko ‘Buy American’ politiką?“ – retoriškai klausė ministras. „Europietiška pirmenybė turėtų tapti horizontalia DFP taisykle.“
Haddad taip pat parėmė iniciatyvą, kad ES valstybės narės bendrai skolintųsi lėšų inovacijoms ir pramonės lyderiams remti. Dėl tokios idėjos nesutaria su vadinamosiomis „taupiomis“ šalimis, tarp jų – ir Vokietija, kurios teigimu, investicijų poreikius galima patenkinti vien per DFP.
„Turime apsvarstyti naują, tikslingą bendro skolinimosi priemonę, nukreiptą į investicijas į perversines inovacijas, ypač gynybos, dirbtinio intelekto ir kvantinių technologijų srityse“, – sakė ministras, pridurdamas, jog bendra skola būtų tinkamas būdas apeiti fiskalinius apribojimus, su kuriais susiduria daugelis ES valstybių.
Pasak jo, „esant įtemptai biudžetinei padėčiai, tai yra būdas investuoti iškart nedidinant nacionalinių įnašų“, o savo poziciją jis pagrindė buvusio Europos Centrinio Banko vadovo Mario Draghi parengta ataskaita, kurioje raginama kasmet sutelkti apie 800 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų, kad Europa nepavėluotų vytis technologiškai pažengusių konkurentų.
Galiausiai Haddad sukritikavo Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen dėl sprendimo judėti pirmyn su Mercosur prekybos susitarimu, kuriam Prancūzija nepritaria. „Šis žingsnis ignoruoja Europos Parlamento narius ir tarpinstitucinį susitarimą“, – teigė ministras. „Tai blogas signalas tiek mūsų ūkininkams, tiek Europos piliečiams apskritai.“
